Taehyung giliai kvėpavo su didele baime akyse.
-Paleisk ją, - Taehyung pasakė ir žengė žingsnį artyn, tačiau peilis atsirado dar arčiau mano kaklo. Taehyung tučtuojau sustojo.
-Aš pakartosiu, Taehyung. Puikiai žinai ko aš noriu, todėl... - vaikino tėvas nutęsė. Giliai įkvėpiau ir nesugebėjusi sutvardyti ašarų.
Manau žinau ko jam reikia. Žinau ko jis nori.
-Ilgai nelauksiu, - Taehyung tėvas pasakė.
-Taehyung, daryk ko jis nori! Jei jis jai... - vaikino mama supanikavo.
-Ne, - Taehyung paprieštaravo ir aš užsimeriau.
-Viskas gerai, Tae, - pasakiau ir vaikino tėvas pritraukė mane arčiau savęs. Suinkščiau nuo nedidelio skausmo krūtinėje.
-Tylėk, - vyras suurzgė, o Taehyung vėl priartėjo.-Nejudėk.
-Nelysk prie jos. Daryk ką nori, tik neskriausk Amy ir nelysk prie jos, - Taehyung pasakė ir aš papurčiau galvą.
-Būtent jos man ir reikia, - vyras pasakė ir, prisiekiu, norėjo priglausti lūpas prie mano skruosto.
-Policija!-iš kažkur pasigirdo balsas ir vyras už manęs išsigandęs krūptelėjo. Norėjau staigiai išlysti, tačiau vaikinas priglaudė peilį dar arčiau mano kaklo, bet namuose pasigirdo šūvis ir vyras brukštelėjo man peiliu per kaklą, tačiau nesmarkiai, ir jo pastumta aš atsiradau ant žemės, o vyras su pašautu petimi suklupo ant žemės. Policininkai tuojau surakino vyrą, o Taehyung nekreipęs dėmesio į mane prikėlė prie tėvo ir norėjo trenkti jam, tačiau policininkai jį sustabdė.
-Ar kažkas yra? - paklausiau Taehyung mamos jausdama perštėjimą ant kaklo. Ji su ašaromis akyse linktelėjo ir nuvalė kraujo lašiuką nuo kaklo, kad jis nesugadintų drabužių.-Taehyung negali pamatyti, - pasakiau stengdamasi kažkaip nuvalyti.
-Amy, jis vistiek pamatys,- mano vaikino mama pasakė, o ir Taehyung atsirado šalia.
-Meile, kaip tu? Ar jis tau... Tau reikia greitosios,- vaikinas išsigando pamatęs mano kaklą.
-Nieko man nereikia,-sudraudžiau vaikiną suimdama jo ranką.- Prašau, Taehyung, - sumurmėjau su ašaromis akyse. Vaikinas smarkiai mane apsikabino ir leido kūkčioti į jo maikutę.
-Ar rašysite pareiškimą?- policininkas paklausė priėjęs prie mūsų, sėdinčių ant žemės. Šiek tiek atsitraukiau. Taehyung pažvelgė į mamą, kuri neabejojusi linktelėjo.
-Rašysim. Būtinai, - Taehyung pasakė policininkui. Vyras pasikvietė vaikiną prie stalo, o jo mama padėjo man atsistoti, bei suradusi vaistus užpurškė juos ant kaklo ir užklijavo pleistru.
-Ačiū, - šyptelėjus nusivaliau ašaras.- Aš... Manau, jog užjaučiu, kad jūsų vyras bus kalėjime, - pasakiau.
-Amy, viskas gerai. Manau, kad aš daug ko nežinojau. Vyras kurį pažinojau buvo tikrai ne šis, kurį ką tik sulaikė. Taehyung tave labai myli ir tas matosi akivaizdžiai. Nemačiau savo sūnaus tokio laimingo, koks jis yra kai tu esi šalia jo. Nepalik jo, gerai? Aš neleisiu, kad kažkoks nesveikas žmogus išskirtų jus ir jis nusipelnė blogiau nei kalėjimo, - moteris pasakė.
-Niekuomet nepaliksiu Taehyung, - nusišypsojau nužvelgdama vaikiną prie stalo.- Jis mano viskas.
Taehyung mama mane apsikabino ir aš padariau tą patį.
-Mam, Amy, - Taehyung priėjo prie mūsų. Mudvi atsitraukėme viena nuo kitos ir aš nusišypsojau savo vaikinui.-Viskas gerai? - jis paklausė abiejų mūsų. Mes atsakėm linktelėdamos. Taehyung apsikabino mano liemenį ir kiek palenkęs galvą paglostė mano kaklą.
-Neskauda?-jis pakėlė akis į mane.
-Viskas gerai, - nusišypsojau ir apsikabinau vaikiną.
-Taehyung, nepaleisk jos, - Taehyung mama pasakė.
-Niekada, - jis smarkiai suspaudė mane glėbyje ir aš užsimerkiau, leisdama porai ašarų nuriedėti skruostu.
Tyla gaubė kambarį. Mudu nekalbėjome. Bijau sutrugdyti šią tylą, todėl stebiu priešais esančią sieną.
Taehyung sėdėjo ant lovos tiesia nugara apkabinęs mane. Aš sėdėjau šalia, prisiglaudusi prie jo, o jis švelniai glostė mano plaukus.
Nors du kartus, dabar ir ligoninėje, aš vos nemiriau, visiškai nesigailiu viso šito. Prisiekiu, jei jis būtų mane nužudęs, aš būčiau laiminga tuo. Taehyung išpildė visas mano svajones. Sesuo baigia pasveikti, mama taip pat jaučiasi puikiai ir svarbiausia, Taehyung mane myli.
Vaikinas atsiduso ir nustojęs glostyti mano plaukus vieną sruogelę užkišo už skruosto.
-Miegi, mieloji?- Taehyung sumurmėjo ir priglaudė lūpas prie viršugalvio.
-Ne,- tyliai pasakiau.
-Pažiūrėk į mane, - jis paprašė ir aš atsisėdusi tiesiai pakėliau akis į jį. Taehyung švelniai suėmė mane už skruostų. - Myliu tave. Tikrai, - vaikinas pasakė suglausdamas mūsų kaktas.
-Aš taip pat tave myliu, mažiau, - pasakiau ir vaikino veide atsirado šypsena. Jis nieko į tai neatsakęs suglaudė mūsų lūpas, o netrukus, mudu įsitaisėme lovoje ir panirome į sapnų pasaulį, kuriame kiekvienas mūsų visada esame ir būsime laimingi.
Sekanti diena buvo tyli. Tiksliau tylėjo Taehyung, todėl tylėjau ir aš. Lisa papasakojo, jog tai ji iškvietė policiją. Ji atvažiavo kažko pasiimti, bet pamačiusi situaciją nepasimetė.
Šiuo metu Taehyung kažkur išejo. Jis nieko nesakė.
Atsidususi užsikėliau kojas ant sofos ir apsikabinusi kelius žvelgiau į išjungtą televizorių.
Nežinau kodėl Taehyung taip elgiasi, tačiau toks jo elgesys mane skaudina.
Nusivaliau skruostus, kol jie nespėjo sudrėkti nuo ašarų ir vėl atsidusau.
Vaikinas grįžo į kambarį ir priėjęs atsisėdo ant sofos ir pasirėmęs alkūnėmis į kelius nužvelgė mane.
-Kas ne taip, princese?- jis paklausė ir aš nuleidusi kelius atsisėdau.
-Man viskas taip. Kas negerai tau? Aš atsiprašau, jei ką padariau, bet aš negaliu būti tyloje su tavimi šitiek ilgai! Aš nenoriu, kad tu pyktum ir nenoriu, kad liūdėtum, o ypač vienas! Aš nežinau ką turiu padaryti, bet prašau, nebetylėk, - pasakiau ir ašaros jau riedėjo skruostais, kol Taehyung kiek praverta burna žiūrėjo į mane.
-Mažyte, aš nepykstu,-Taehyung paėmė mano rankas ir susiraukė. - Viskas yra... Viskas nėra gerai.. Jis sušiktai vos tavęs nenužudė ir tai yra mano kaltė ir dabar aš nieko negaliu padaryti, - vaikinas pasakė tiesiai šviesiai.
-Tu dėl nieko nekaltas. Kodėl tu taip manai? Vienintelis žmogus, kuris yra dėl to kaltas yra tavo tė...
-Jis nėra mano tėvas, - Taehyung pertraukė mane.
-Gerai, bet jis yra vienintelis dėl viso to kaltas. Prašau, nekaltink savęs, - paprašiau ir smarkiai apsikabinau jį. - Reikia kalbėtis, gerai?
-Gerai. Aš... Gal tu teisi, bet jis nusipelnė blogiau, ne tik kalėjimo, - vaikinas pasakė mane apsikabindamas.
-Tavo mama sakė tą patį, - šyptelėjau.
-Tu su ja kalbėjai? Kada?- Taehyung susiraukė.
-Kai ji man... Na...-paglosčiau savo kaklą ir Taehyung paėmęs tą ranką nuleido ją ir priglaudęs savąją ranką paglostė mano kaklą.
-Myliu tave, mažyte, - Taehyung pasakė ir smarkiai suspaudė ane glėbyje. Plačiai nusišypsojau, suprasdama, kad dabar viskas gerai. Susigūžiau vaikino glėbyje.
-Pala, šiandien pirmadienis, - staigiai atsitraukiau nuo jo.
-Ir...
-Mums į darbą, Taehyung! - pasakiau atsistodama. Vaikinas sučiupo mane už liemens ir pasiguldė ant savo kelių. - Mes negalime praleisti tiek daug dienų.
-Mes turime atostogų ir galime pasiimti kelias dienas iš jų, - Taehyung nusišypsojo.
-Ne. Aš noriu turėti atostogas ir vasarą, - sunėriau rankas ant krūtinės.
-Tu ir turėsi. Šiek tiek ilgesnes nei porą savaičių, bet...
-Kodėl? - pakreipiau galvą.
-Amy, kodėl tu tokia smalsi?- Taehyung nusijuokė.
-Aš pirma paklausiau, - prisimerkiau.
-Na, sakykime, jog nenoriu, kad tu dirbtum. Dabar jau nebepertraukinėk. Myliu tave ir žinau, kad darbe tu dirbi sunkiai ir daugiau nei reikia. Tiesa, aš vis dar svajoju apie tave su dideliu pilvuku, dėl ko dirbti negal...
-Taehyung, aš nesiruošiu dabar pastoti, - suniurzgėjau ir atsisėdau vis dar ant jo kelių.
-Nevisai nuo tavęs priklauso, - Taehyung tyliai pasakė su šypsena ir aš trinktelėjau jam per petį.
-Bet aš noriu dirbti. Man patinka šis darbas,-apsikabinau vaikiną.
-Tau jis nepatinka, Amy. Mes abu tai žinome. Tu labiau norėtum į Sanos vietą, - Taehyung nepaslėpė šypsenos.
-Ne. Sana mano draugė ir net negalvok kažką išmesti, jog atsirastų vietos man, -pasakiau numanydama apie ką jis galvoja.
-Amy, aš iš vis nenoriu, kad tu dirbtum. Juk mes kartu, aš pinigų turiu daug ir...
-Aš nesu su tavimi dėl pinigų, - sudraudžiau jį.
-Aš žinau! Tik sakau, kad tau nereikia dirbti dėl to, kad tau reikia pinigų, nes jei turiu jų aš, vadinasi turi ir tu. Žinau, kad tau pinigai yra galbūt šventas dalykas, na, jie turi svarbią reikšmę tau, bet man, patikėk, kai turiu tave, jie tik popierius su žmogeliukais. Tu man svarbesnė už visus pinigus, - vaikinas pabučiavo mano skruostą.
-Ar vakar būtum atidavęs mane jam? - staigiai pakeisdama temą paklausiau.
-Žinoma, ne,-jis susiraukė.
-Tuomet būtum leidęs jam mane nužudyti? - pasitikslinau.
-Ne! Aš... Nežinau ką būčiau daręs jei ne Lisa. Aš buvau labai išsigandęs, kad neteksiu tavęs, meile mano, - Taehyung sumurmėjo ir aš prisiglaudžiau prie jo, visai kaip ir jis prie manęs.
-Bet rytoj į darbą jau eisim, - sukuždėjau.
-Bet birželio mėnesį tu parašysi prašymą atleisti iš darbo, - Taehyung taip pat sukuždėjo nusijuokdamas.
-Taip negalima, - suniurzgėjau.
-Viskas galima, jei... - vaikino balsą pertraukė skambutis į duris.-Kas čia dar...- jis suniurzgėjo ir pasodinęs mane ant sofos nuėjo prie durų.
Netrukus pasigirdo balsai ir į kambarį įėjo Taehyung su savo mama.
-Sveika, Amy,-ji pasisveikino.
-Laba diena, - nusišypsojau ir atsistojau.
-Atvažiavau pasidomėti, ar viskas yra gerai, - vaikino mama pasakė.
-Viskas gerai, - nusišypsojau.
-Mam, prisėsk. Be to, Amy net ir labai blogai jausdamasi sakys, kad ji jaučiasi puikiai. Arbatos? - Taehyung kilstelėjo antakį.
-Pataisyk, sūnau. Noriu pasikalbėti su Amy, - jo mama nusišypsojo.
-Gerai. Niekur neisiu, - Taehyung pasakė.
-Taehyung, - susiraukiau.
-Gerai, - jis suniurzgėjo ir išėjo, o jo mama nusijuokė.
-Sakyk, ar tikrai viskas gerai? - Taehyung mama šyptelėjo.
-Tikrai. Viskas yra gerai. Čia tik vos įbrėžimas. Buvo ir baisiau, - trūktelėjau pečiais.
-Kiek laiko draugaujate su Taehyung, jei ne paslaptis?
-Aš... Tiksliai nežinau, bet manau apie du mėnesius. Gal kiek daugiau, - nusišypsojau.
-Neplanavote kažko rimtesnio? - ji kilstelėjo antakį.
-Vestuvėms dar tikrai labai anksti, o pastoti aš.... Nežinau ar noriu. Na, noriu, bet ne dabar. Dabar aš dar dirbu, nors Taehyung nenori, jog dirbčiau ir tiesiog... Gal dar reikia palaukti, - paaiškinau.
-Aš neverčiu tavęs. Aš tiesiog domiuosi. Taehyung tikrai labai susidomėjo tavimi, todėl nemanau, kad turėtum bijoti išeiti iš darbo. Manau, jog žinau ką tu galvoji dėl darbo palikimo, tačiau viskas gerai. Jei Taehyung ir sugalvos tave palikti, aš tau padėsiu, - ji pasakė ir nusišypsojo
-Hey, jokių tokių temų mano namuose. Nepaliksiu aš Amy,-Taehyung įėjo į kambarį su padėklu ant kurio garavo puodeliai su arbata. Jis padėjo puodelį mamai ir pats apėjęs stalą padėjo puodelį prie manęs ir pabučiavęs mano kaktą atsisėdo ant fotelio.
Geros savaitės! 💜