Toliau vyksta veiksmas Malios akimis.
Gyvenimas kartais atrodo kaip pasaka iš kurios, kartais nesinori sugrįšt, bet tai tik pasaka, o pas mane yra realybė, kuri yra žiauri. Jau praėjo beveik du metai kai gyvenu JK ir dirbu RCA records ir mano kontraktas su jais greitu metu pasibaigs. Visi žino, kad po to aš išvykusiu iš čia. O kai sakiau, kad realybė žiauri, tai tą naktį kai buvo sužeista Doroti, tai per tą pusvalandį įvyko labai daug. Prasidėjo komplikacijos dėl žaizdos ir dar prisidėjo tai, kad reikėjo papildomai kraujo, kurio mes dar laukėm. Deja, kai Yaser atvyko jau buvo per vėlu, nes daktaras pasakė jog nepavyko išgelbėt moters. Tą kart buvo skaudu, kad ir su ja pažįstama buvau mažiau nei pusmetį. Bet vis tiek, aš ją laikiau šeima. Nežinau ar ji iš tiesų buvo viena ar ne, bet viskuo buvo mano pasirūpinta.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
.
Šiuo metu darbas nėra vienintelė veikla pas mane. Pradėjau labiau sportuot, lankau savigynos kursus, dėl visa ko išsiprašiau Marcus, jog susisiektų su čia dirbančiais pareigūnais, kad leistų mokintis šaudyt savigynos tikslais Tai žodžiu būsiu mergina, kuri mokės beveik viską.
Šiuo metu einu su paltu ir žieminias batais, nes vis dėl to gruodis. Žmonės skuba, parduotuvės beveik visos pasipuošusios šventiškai. Vis dėlto artėja metų pabaiga ir didžiosios šventės. Visi kaip išprotėja lekia, perka viską iš eilės, pyksta ir stumdosi. O aš sau ramiai ėjau link mašinos, be jokio streso, kad kažko nenupirksiu. Pas mane buvo apgalvotos visos dovanos ir pradėtos pirk nuo seniai belieka tik supakuot. Ką išsiųst turėjau, tai seniai padaryta su užrašais "Atplėšti per Kalėdas". Ir aš tikiuosi tai ir padarys. O kitiem pati įteiksiu. Tie visi, tai visas RCA records kolektyvas, Malik šeima ir žinoma Gerard su apsauginiais. Ach, taip teko samdytis apsauginius po to įsibrovimo į namus. Dabar mano namas stebimas ir saugomas 24/7 ne tik kamerom, bet ir žmonėm. Po Dorotės daugiau nieko nesamdžiau tvarkyt namų, kad ir siūlė daugybę kartų.
Įsikus į kiemą ir išlipus iš mašinos pasisveikinau su Omar ir Cory, kurie stovėjo netoli durų.
- Sveiki, kaip einasi?
- Laba diena panele, viskas gerai ir kol kas ramu.
- Nesušalot, o gal alkani? - pasiteiravau vaikinų.
- Neseniai pamainom po vieną užvalgėm. - linktelėjau ir nuėjau į vidų.
Nuėjau į virtuvę užkaičiau virdulį arbatai ir nuėjau persirengt. Per šį laiką pripratau, kad po namus šmirinėja apsauga. Bet per daug nėra. Vieni dieną budi, o kiti naktį jog nebūtų pervargę. O esant būtinybei įrengiau kelis kambarius ir jiems.
Grįžus atgal į virtuvę užsipyliau arbatą. Pračekinus šaldytuvą ėjau padaryt valgyt ir išvirt karšto šokolado. Nors kažkiek bus šventiškesnės nuotaikos. Su tiek vyrų, tai su vienu patiekalu neapsieisiu. Iš šaldytuvo išsitraukiau pieną, daržoves ir mėsą. Užkaičiau vieną puodą su pienu, o kitą su vandeniu. Pradėjau lupt ir valyt daržovės vis pamaišydama pieną kol užkaito ir sumečiau nemažai šokolado. Visas daržoves stambiai supjausčius sudėjau į vandenį ir uždengus palikau virt.
Šokoladą supyliau į puodelius ir papuošiau apelsino griežinėliu ant šono. Sudėjus ant padėklo nuėjau ieškot apsauginių po namą, jog paduočiau. Kurie seniai dirba, tai mano gerumą ir svetingumą supranta, o kiti dar būna nustebę. Išdalinus visiem namuose užsimetus storą megztinį ir įsispyrus į batus išėjau į lauką, kur matėsi sušalę vaikinai.
- O sakot nešalta - nusijuokiu ir prieinu. - Atnešiau karšto šokolado, o vėliau norėsiu, kad paliktumėt bent pusvalandžiui postą ir ateitumėt į vidų.
- Ačiū. Turbūt retas, kuris taip rūpinasi darbuotojais. - paėmęs puodelį taria Cory.
- Bet žinant tave pusantrų metų, tai jau įprastas dalykas. Ar žiema ar vasara vis tiek pasirūpini. - paragavo Omar šokolado. - Mmmm... Kaip visada skanu ir primena vaikystę pas tėvus.
- Aš einu, nes jei ilgiau kalbėsiu tai reikės gaisrinę kviest. Pranešiu kada ateit. - apsisukau ir grįžau į vidų.
Sriuba baiginėjo virt ir liko tik sutrinti. Mėsą užmarinavus palaikiau gal 15 minučių. Tuo met įdėjau į stiklinį indą ir padarius įpjovimus supyliau marinatą ant jos ir įtryniau įpjovimus. Sudėjau perpjautas daržoves aplink ir įdėjau kept į orkaitę. Kol keps sutrinsiu sriubą ir padarysiu skrebučių prie jos.
Visą šį laiką kol sukausi virtuvėj prie puodų buvau pasijungus muziką per televizorių svetainėj. Taip linksmiau bei greičiau laikas prabėga. Visą šį laiką greičiausiai būsi pradainavus, nes kai atsisukau padėt ant stalo skrebučius, tai prie virtuvės durų stovėjo apsauginiai ir stebėjo visi be žodžių su pravertom burnom.
- Geriau užsičiaupkit, nes dar voras nusileis kam į burną.
- Niekad negirdėjom dainuojančios prie puodų. - kalbėjo Marlon.
- Nes pagrinde sėdžiu užsidarius namų studijoj dėl to negirdit arba darbe kai turiu laisvo laiko.
- Ačiū už šokoladą, labai skanus buvo, kai pirmą kartą ragauju ne žmonos darytą. - prakalbo Brandon.
- Kol gali džiaukis. O dabar seskitės prie stalo ir einam valgyt, o aš pakviesiu tuos du iš lauko.
Nuėjau iki durų pravėriau ir užstaugiau.
- VALGYT IR JOKIŲ NE! - uždariau duris ir grįžau sudėt maistą ir lėkštes ant stalo.
- Jum gal ką nors padėt? - stojosi nuo kėdės Curtis.
- Aha, suvalgyt viską. - nusijuokiau pildama sriubą. - sėsk ir lauk maisto. Aš tuoj sudedu viską.
Ištraukiau iš orkaitės mėsą ir supjausčius sudėjau į didelę gilią lėkštę. Viską sudėjus ant stalo pati atsisėdau.
- Skanaus visiems.
- SKANAUS - visi kartu pasakė.
Valgėm tyloj, bet turėjau jiem pranešt, kad greitu metu išsikraustysiu.
- Klausykit vaikinai, turiu pranešt svarbią žinią. - pasidėjau įrankius ir atsirėmiau į kėdę. - už beveik dviejų mėnesių aš išsikraustysiu, nes baigiasi mano kontraktas su kompanija. Tai norėčiau, kad ir man išvykus karts nuo karto patikrintumėt namą.
- Išsikraustot? Bet kodėl? - pirmas paklausė Cory.
- Nes vyksiu ieškot tėvų ir bent aplankysiu gimines, kurių jau seniai nemačius.
- Jei ne paslaptis, tai kur vyksit?
- Į Pietų Korėją. Ten kur visos mano šaknys. - pasakiau ilgesingai. - Kol nepaklausėt ar moku kalbą, tai iš karto sakau, kad taip, moku.
Daugiau nieko neklausė ir baiginėjom valgyt. Pabaigus valgyt padėjo nukraustyt stalą nors ir sakiau jog nereikia. Vaikinai grįžo kur buvo, o aš susitvarkius į kambarį pailsėt. Vėliau, jei netingėsiu reikės apsitvarkyt, bet spėju tai padarysiu tik per laisvas kai nuo pat ryto vaiduokliausiu po namą.
.
.
.
.
.
Greičiausiai buvau užmigus, nes prikėlė skambantis telefonas. Susiradus pažiūrėjau kas skambino ir ekrane švietė James vardas.
- Klausau
- Atleisk, jei sutrukdžiau, bet noriu pranešt, kad prieš Kalėdas vyks kolektyvinis šventinis pasisėdėjimas ir visi bus šventiškai apsirengę.
- Gerai. Čia kaip supratau bus už dviejų savaičių viskas ane?
- Taip. Ir tikiuosi būsi kartu, o ne kur užsidarius.
- Žinoma būsiu. Klausyk, o rytoj nusimato kokios didesnės veiklos ar vėl vaiduokliausiu?
- Tavo laimei bus, nes reikia padaryt šventinę fotosesiją.
- Pagaliau didesnė veikla nusimato nei įprastai šiom dienom. Tuomet iki rytojaus.
- Iki.
Padėjau telefoną ant spintelės ir vėl virtau į patalus, bet ilgai nepagulėjau, nes kažkas dužo apačioj. Bet didesnio sąmyšio nebuvo. Nusprendžiau nusileist pažiūrėt kas buvo. Apėjus viską apačioj kur kas galėjo dušt neradau, tai nusprendžiau patikrint virtuvę ir radau Marlon šluojant šukes.
- Tai ką jau sudaužei? - man paklausus net pašoko.
- A...Aš čia netyčia.... užkabinau stiklinį kepimo indą ir sudaužiau. Aš atpirksiu prižadu. - nuleido galvą.
- Pff... Nurimk viskas gerai. Nebūtina atpirkt jug ne krištolinis tas indas buvo. - nusijuokiau. - Svarbu pats sveikas. Leisk padėsiu sutvarkyt.
Marlon sušlavė ir susėmė šukes, o aš pravaliau drėgna šluoste, kad mažiau būtų smulkių stiklų.
- Dar kartą atsiprašau.
- O ką norėjai pasiimt, kad užkliudei?
- Nebesvarbu, nes pamiršau - pasikasė viršugalvį. - Einu aš jau gal.
Užsikaičiau arbatos ir pasidėjau termosą šalia. Reikia padaryt ir nunešt į lauką, kad bent kažkiek sušiltų, nes vakare visai šalta būna. Užvirus vandeniui pasidariau sau puodelį arbatos ir likusį vandenį supyliau į termosą. Įdėjau vaisinės arbatos pakelį, cukraus ir užsukus papurčiau. Nuėjau iki lauko durų užsimečiau paltą ir apsioviau batus. Pravėriau duris ir pastebėjau, kad snaigena. Uždariau duris ir nuėjau iki Omar su Cory.
- Imkit atnešiau arbatos - ištiesiau termosą. - Jei stipriau pradės snigt tai ateinat į vidų. Nešalkit, o lauko aplinką jug žinot, kad galit stebėt per kameras.
- Žinom. Ačiū už arbatą. Rūpiniesi lyg mama kokia. - prakalbo Omar.
- Jau greičiau lyg sesuo, nes į mamas netinku jūm. - nusijuokiau. - Nesušalkit ir greičiau eikit namo, jug tuoj pamaina keisis. O jie jug viduj būna prie kamerų.
Jie linktelėjo, o aš grįžau į vidų. Nuėjau pasiėmiau arbatą ir nuėjau į svetainę atsisėst. Pasijungiau per televizorių Netflix ir pasijungiau The call (a.ž. tarp kitko labai įdomus filmas). Įsipatoginau ir pradėjau žiūrėt. Po pusės filmo prasivėrė lauko durys.
- Labas vakaras, čia Paul ir Scott. Jau išleidom Omar su Cory namo. Ir parnešėm termosą.
- Sveiki, jei ką aš svetainėj. Padėkit virtuvėj viską. Jei išalksit tai šaldytuve yra sriubos ir keptos mėsos su daržovėm. Pasišildysit.
- Gerai. Mes einam į savo postą.
Žingsniam nutilus tęsiau žiūrėt filmą. Po dar kurio laiko baigėsi ir pasijungiau kitą. Bet nepamenu ką rodė, nes užsnūdau. Prabudau kai kažkas mane nešė ir vėl paguldė. Užklojo ir išėjo iš kambario.
*Scott pov*
Iš kambariuko ėjau į virtuvę, bet svetainėj ėjo televizorius, bet nieko nesimatė esant, tai nuėjau išjungt. Išjungiau ir apsisukęs norėjau eit, bet teko sustot, nes kažkokia figūra su judėjo ant sofos. Tamsy nemačiau, tai telefonu pasišviečiau. Saldžiai sau miegojo Malia susisukus į pledą.
Atsargiai pakėliau ir nunešiau į kambarį. Neprižadinant paguldžiau ir išėjau.
Hey YOO! SU NAUJAIS VISUS!! <3
Ta proga sugebėjau pabaigt dalį :)
Enjoy