Mergina iš mano sapno

Įžanga

Šurmulys. Žmonės, prisidengę veidus karnavalinėmis kaukėmis, judėjo pirmyn ir atgal – maišėsi tarpusavyje. Jie visi bendravo, šoko, juokėsi... O mano akys ieškojo ramybės oazės.

-       Jūsų kokteilis. – atnešė, jau nebežinau kelintą, spalvotą gėralą barmenas.

-       Dėkui. – linktelėjau nenutraukdamas žvilgsnio nuo žmonių.

Staiga minioje pamačiau garbanotą merginą, kuri pasimetusi kažko ieškojo, blaškėsi ir dairėsi. Vieną akimirką mūsų žvilgsniai susikirto ir ji... nusišypsojo gražiausia kada matyta šypsena.

-       Brolau, paskubėk, noriu tave su kai kuo supažindinti. – netikėtai griebė mane už parankės Michael ir norėjo kažkur temptis.

-       Aš tuoj. Palauk. – sekundei pažvelgiau į jį, o atsigręžęs atgal, merginos neberadau. Greitai iš kišenės išsitraukiau kelias kupiūras pinigų ir pakišau jas po stikline. Staigiai nėriau į žmonių minią ir akimis ieškojau jos. Dairiausi visomis kryptimis, bet paieškos atrodė bevaisės.

Užtroškęs ir praradęs viltį, išėjau į lauką įkvėpti gryno oro. Prie durų buriavosi keli žmonės, tad paėjau tolėliau ir atsirėmiau į sieną.

-       Maniau, kad neateisi. – priėjusi prie manęs sukikeno garbanė. Mane ir vėl užbūrė jos plati ir nuoširdi šypsena.

-       Radau tave. – šyptelėjau, prieš tai lengvai atsidusęs.

-       Ne, tai aš tave radau. – mirktelėjo akimi.

Ir vėl tas pats. Sapnas nutrūko toje pačioje vietoje, kaip ir kiekvieną naktį, jau beveik 2 mėnesius. Išpiltas šalto prakaito, pašokau iš miego pozicijos ir, gaudydamas kvapą, nužvelgiau pilnaties nušviestą savo kambarį. Po šiek tiek laiko, jau aprimęs, įsijungiau naktinę lempą ir išgėriau pilną stiklinę vandens.

-       Kas tau, Ash? – apsikabino mane Kay.

-       Košmaras. – užsimerkiau. – Sapnavau košmarą.

-       Tai tęsiasi jau ilgą laiką. Tau reikėtų pasikonsultuoti su specialistais.

-       Man viskas gerai. – atsisukau į ją ir nusišypsojau.

-       Tai einam miegoti? – ji nusižiovavo ir krito atgal į savo lovos pusę.

-       Tu miegok, aš įkvėpsiu gryno oro balkone ir sugrįšiu. – pakštelėjau jai į skruostą ir išsiridenęs iš lovos, nuėjau į balkoną.

Vos išėjęs į balkoną, stipriai atsirėmiau į turėklus ir įkvėpiau naktinio Los Andželo oro.

-       Kas tu? – sukuždėjau žvelgdamas į tolį. – Kodėl tave sapnuoju?