Man vejėlis glosto plaukučius,
Ir šnabžda man į ausį meilius žodelius.
Bet aš nemoku vėjo kalbos,
Tai ir atsakyti negaliu.
Norėčiau jam sušukt "meilė, skrisk pas mane greičiau",
Bet, deja, esu kaip surakinta.
Veržias balsas iš krūtinės,
Toks nebylus ir veriantis lyg pat širdies gelmių.
