-Ką veiksi?-Melani paklausė kraudama savo sąsiuvinį atgal į kuprinę.

-Būsiu bibliotekoje ir pasimokysiu istorijos. Poryt rašome testą,-dabar jau aš pavaidavau savižudybę.

-Sėkmės! Tuoj skambutis, skubu į Anglų, susimatysime matematikoje!-tarė Melani ir išlėkė iš valgyklos.

-Tave palydėti iki chemijos kabineto?-paklausiau Olivio'os besistodama.

-Būčiau dėkinga,-nusišypsojo.

~~~

Bibliotekoje, kaip visada, buvo tylu, keli mokiniai buvo užsiėmę stalus mokėsi arba miegojo ant knygos. Susiradau laisvą stalą prie lango. Išsitraukiau sąsiuvinį bei vadovėlį ir ėmiau konspektuotis dalykus, kurie man atrodė svarbiausi. Kitaip tariant, viską, nes man viskas atrodo svarbu. Nemoku trumpinti informacijos. Dar viena bloga mano savybė. Plius istorija yra visiška nesąmonę. Nesugebu jos įsiminti. Ta chronologija, datos, asmenybės - tas nereikalingas briedas - gadina man gyvenimą.

Išleidau tylų susierzinimo garsą, kai skaičiau tą patį sakinį jau penktą kartą, bet vis tiek nesupratau, kas jame yra rašome.

-Ar galiu prisėsti, niurzga,-iš kažkur išdygęs Harry paklausė jau atsiraukdamas sau kėdę.

-Žinoma,-pavarčiau akis.

-Ir kas tave šią gražią dieną taip sunervino?-paklausė Harry.-Gumos?

Ištiesiau ranką per stalą ir padėkojau už gumą.

-Istorija,-atsidusau.-Nelenda man į galvą jinai. Aš beviltiška šitoje srityje,-pasirėmiau smakrą ant rankos.

-Istorija yra įdomu, ją nėra sunku išmokti,-pasilenkė per stalą, kad pažiūrėtų, ką aš mokomės.-Jei nori, galiu tau padėti, šiandien po pamokų.

-Aha, o tu jau ją taip geriau išmanai?-pakėliau antakį ir sukryžiavau rankas.

-O, širdele, aš ekpertas,-mirktelėjo išdidžiai.

Išplėčiau akis.-Daugiau niekada taip nesakyk.-nusijuokiau purtydama galvą.-Tai buvo per daug cringe, yuuuk.-nusipurčiau.

-Tai ar sutariam, kačiuk?-erzindamas tęsė toliau.

-O dieve nustok,-užsidengiau ausis besijuokdama.

-Ar galėsi atvykti pas mane po pamokų?-nesiliovė bambėti jis.

-Na, jei tikrai siūlaisi padėti, gerai. Pati neišsiversiu šitame moksle,-sutikau.

-Gerai, atsiųsiu tau savo adresą,-padavė man lapelį su tušinuku, kad užrašyčiau savo numerį,-keksiuk.

Mečiau į jį tą tušinuką, kurio garbanius, žinoma, sėkmingai išvengė. Harry lūpose atsirado išdidus vypsnys.

-Atsargiau su tuo, galėjai stipriai mane sužeisti,-tarė.

-Tą ir norėjau padaryti,-atkirtau jam.

-Vėliau neįsileisiu į namus, jei toliau taip elgsies,-primerkė akis ir palinkęs arčiau parodė į mane pirštu, o su kita ranką metė į mane tušinuką, kuris atsimušė man į galvą.

-Karas tai karas,-mečiau į jį savo tušinuką.

Pradėjome vienas į kitą mėtyti viską, ką suradome penale. Biblioteka prisipildė mūsų juoko garsais ir daiktų atsmušimu į įvairiausius paviršius. Harry kelis kartus pataikė man į galvą, o aš, taikliausias žmogus žemėje, sugebėjau du kartus pataikyti į jo krūtinę bei ranką, bet galvos nepavyo užgauti. Mano nuotaika, atrodė, vėl grįžo į tą linskmą, gerą nuotaiką. Akimirkai užmiršau kur mes esame ir ko aš čia atėjau, dabar mano galvoje buvo tik Harry. Deja, viskas turi pabaigą ir mūsų linksmybes nutraukė bibliotekininkė.

-Jūs du, eikit iš čia, jūs keliat per daug triukšmo,-piktai išrežė ir apsisukusi ant kulno dingo tarp lentynų.

Mes pratrūkome juoktis ir besijuokdama išėjome iš bibliotekos.

-Aš laimėjau,-pareiškė Harry, mum nutolus nuo bibliotekos.

-Taip, kur gi ne,-suprunkčiau ir pastūmiau jį.

-Nepradėk antro karo,-parodė 'i see you' ženklą.

-Gerai gerai,-nusijuokiau.-Dar turime penkioliką minučių, ką nori nuveikti?

-Na, istorijos nepasimokysime, nori nueiti ant supynių?-paklausė.

Netoli mūsų mokyklos buvo vaikų aikštelė. Niekada ten nesu buvus, bet žinau, kad vaikų ten retai ir ten ramus kampelis.

-Supynių? Rimtai, Harry?-atsidusau su šypsena.

-Ką turi omeny 'rimtai'? Galėsme pažiūrėti, kuris toliau nušoka,-nusišypsojo.

-O dieve, tu toks vaikas,-nusijuokiau praeidama pro jį,-Eime.

~~~

Nepasitikėkit nei vienu žodžiu, kurį jums sakau -.- aš pikta ant savęs.

Nepamirškite parašyti nuomones!! Žinau, kol kas įvykiai nėra labai intensyvus ar įdomus, bet pažadu, kad greitai tea is going to get haawt!!! Prasidės dramos, įdomu kokios jos? Ištikrųjų, tai aš žinau, nes pati sugalvojau, o jums, well, teks palaukti muahahaha

Klausimas: kaip manote, ar jie ištikrųjų mokysies istorijos, ar nelabai jai turės laiko?;))))))) Ką manote apie Olivia? Kodėl, jūsų manymu, jai palengvėjo išvykus iš Portlando?

Myliu jus, prašau, nepraraskit vilties manyje://// aš pažadu pabaigti šią istoriją, greičiau ar vėliau:")))))))))

VOTE ir KOMENTUOKITE, myliu xoxoxox

You've reached the end of published parts.

⏰ Last updated: Jan 30, 2019 ⏰

Add this story to your Library to get notified about new parts!

Reputation || h.s.Where stories live. Discover now