Šoklys

2 dalis

Kai atsipeikėjau aplink buvo tamsu, ir girdėjautik mirtina tyla... Vėl atsijungiau...

Lėtai pramerkiu akis ir pamatau aplink mane daug žmoniu, kaikurie panašaus amžiaus kaip aš, okaikurie viresni. Vienas iš viresniuju priejo prie manes ir lengva ranka paemes mane už kaklo pakelė mane į ora, kojom nesiekiau žemės. Žiūrėjo tiesiai man į akis, jo vyzdžiai nebuvo panašūs į žmogaus, o veikiau į roplio ar driežo. Norėjau rėkti, nes vidus degte degė, bet išorėje buvau rami kaip niekad.

-Pirma karta matau kazką panašaus, Roli, pabandyk tu.

Tas Rolis priejo. Iš išvaizdos pasakyčiau, kad jam kokių 14 metų. Nusiemė pirštinę nuo rankos ir vienu pirštu prilietė mano skruosta. Tikejausi kažko blogo, bet nieko neivyko. Vel prabilo pirmasis:

-Neįtikėtina - nuleido mane ant žemės.

-Tarai, kodel ji nenudegė?-Kreipesi Rolis į pirmajį.

-JI įpatinga, neveltui pasirinkau ją.

Atrodo tas Taras kalbėjo su savim vaikščiodamas ratais aplink mane.

-Mergyt, koks tavo vardas?- paklausė manes. Aš tilėjau nieko nesakiau.- Nekalbesi? Aš galiu ir pats sugalvot tau varda. Ka manai apie Greise? Ne, ne gal geriau Mini? Taip Mini gražus vardas. Kaą manai?

-Lote, mano vardas Lote-pasakiau aš.

Vėl pabudau išpilta šalto prakaito, dažnos tokios naktįs. Išlendu pro langa ir lengvu šuoliu užšoku nt stogo. Atsisėdu į įprasta vieta ir prisidegu cigaretę. Ir vėl gryžo prisiminimai....

Šioj skylei laikas slenka lėtai. Nežinau kiek aš čia laiko, tikriausiai tėtis labai jaudinasi. Įdomu ko jie iš manes nori ir kodel vis kartoja, kad aš kažkuo įpatinga??? Per tą laika nepratariau nei žodŽio. Ir vis nesuprantu kaip aš visdar nesijaučiu alkana ir silpna. Kartais Jie ateina ir sulašina man kažko ir tai keistai mane veikia. Kartą bandžiau rukyti žolę tai poveikis padašus tik jaučiuosi daug ernegingesnė ir stipresnė. Gal tai koki narkotikai, bet nesijaučiu stipriai apsvaigus ar panašiai.

-lousai šiandien įpatingają mergaitę prižiurėsi tu.

-Gerai, Tarai... Na mergyt eime į dušą tau reik nusiprausti ir persirengti, nepyk už tokį išsireiškimą, bet tu dvoki.

Jis palidėjo manę į dušą ir pasaugojo, kad niekas neateitų kol maudysiuos. Jis padavė man švarius išmera per didelius rūbus.

-Jie buvo mano merginos. Nieko geresnio negaliu pasiūlyti, čia viską reikia užsitarnauti. Jie ją nužudė už nepaklusnumą, tad jei nori išlikti gyva buk gera mergaitė ir daryk ką jie liepe.

Būk gera mergaite? Pasijaučiau kaip vaikas kuris nori saldainio. Reik išsiaiškint kas čia per vieta ir ko jie iš manes nori po velnių. Kol buvau paskendusi savo mintyse mane nutraukė Louiso rankos kurios mosikavo man prieš veida:

-Lote, Lote ar tu čia?

-Taip, aš čia.- Pasakiau šiek tiek pasimetus.

-Laikas šiandieninei dozei eime.

Jis nusivede mane į patalpą kurioje visalaika gaunam tų velnio lašų. Tik tiek,Kad jis gavo ne lašų o visą stipkline to melsvo skysčio.

-Kas čia? - Paklausiau nedrasiai.

Jis pažiurėjo į mane ir nusišypsojo nuoširdžia šypsena.

-Čia mūsų maistas mieloji, be jo mirtume.

-O kodėl tada aš gaunu tik kelis lašus, o tu visą stiklinę?

-Nes tu dar tik jauniklė šoklė o aš žymiai viresnis už tave. Gavus tokią dozę tavo organizmas neatlaikys ir tu mirsi.

Viresnis? Jis atrrodo tokio paties amžiaus kaip aš. Jis lyg perskaites mano mintis pasakė:

-Man tik 20. Šokliu buvau paverstas kaip ir tu 17-niolikos. Tad man trys metai o tau dar tik dvi savaitės.

Dvi savaitės? Aš jau čia dvi savaitės? Tetis turbūt jau išprotėjo... Pala, o kas tas šoklys? kuo jie mane pavertė????