Darbas

1.

Aš esu Vella Miller. Gyvenu jau vienerius metus Londone. Baigiau mokslus ir gavau darbo ,,TPL” kompanijoje. Sako ten labai sunku dirbti, kad bosas visai kaip iš pragaro ištrauktas, bet ten nemažai uždirba. Aš būsiu padėjėjo padėjėja, taip kvaila, bet aš būsiu to boso padėjėjo padėjėja. Mano darbas bus atnešti, rasti, retkarčiais važiuoti į susirinkimus. Ne taip ir sunku. Gyvenu bute su drauge Bella, su ja yra labai sunkų nes, mes esame labai skirtingos. Jos gyvenimas tai vakarėliai, vaikinai, ji yra visur kur linksma, o aš, aš mėgstu tylų ir ramų gyvenimą. Bet, ji yra labai gera draugė kai reikia padės, patars, užjaus.
-Einam į vakarėlį su manim- jau gal valanda Bella bando mane privesti eiti su ja.
-Aš negalių, man rytoj jau į darbą, pirma dieną. Ar tu nesupranti? Man reikia darbo.- Vis kartodavau jai.
-Na ir gerai, eisiu viena- Ale supyko. Žinau kad ilgai nepyks tai nesijaudinu.
Jai išėjus ėjau miegoti, rytoj laukia sunki diena.
Atsikėliau 7 ryto nes, pažadino žadintuvas. Nuėjau į svetainė ir pamačiau nuostabų vaizda, kaip Bella miega ant grindų, matyt buvo ant tiek girta kad iki sofos nedatėmpe. Toki vaizdą reikia išsaugoti nufotografavau ja. Reikia ja paguldyti ant sofos, paėmiau ja už talija ir bandžiau pakelti, beveik išėjo, tiesiog kaip pavyko numečiau ja ant tos sofos. Nuėjau į duša. Po dušo ėjau daryti sau arbatos kai kažkas pastukseno į durys. Keista dabar tik puse 8. Nuėjau prie durų pažiūrėjau į akutė. Stovėjo gan gražus vaikinas, kokiu 25 metų, su kostiumų. Sudomino kas jis ir ką čia veikia. Taip taip žinau kad negalima atidaryti durys nepažįstamiems bet įdomų gi.
-Labas rytas, amm kas būsite?- Paklausiau vaikino, kuriam buvo labai įdomios mano lūpos kai kalbėjau.
-Ar čia gyvena Bella?- paklausė jisai, jis baugina, tuoj skylę padarys manyje savo akim.
-Na žiūrint kokia, ir kam jinai jums? - Paklausiau, ko ji prisidirbo?
-Bella washol, ji paliko klube telefona.- ir taip jo rankose buvo jos telefonas.
-Taip ji gyvena čia, bet dabar ji komos būsenos.- Pasakiau.- Tai duokite man aš jai paduosiu.- nusišypsojusi pasakiau.
- Man reikia įsitikinti kad ji gyvena čia.- pasakė rimtai, bet pamačiau jo veide linksmuma.
-Na gerai eime.- pasakiau ir pasisukau eiti į svetainę. Ir man buvo nejauku vien su šortais, ir be liemenės gerai kad marškinėliai neparodo to.
-Ar tai ji?- paklausiau kai atėjome iki miegančios baisios Bellos.
- Na klube ji atrodė gražiau. Gerai imk jos telefoną.- pasakė paduodamas telefoną, kai jau norėjau ji imti jis telefoną patraukė- žinai atiduosiu telefoną kai pamaitinsi  mane, nevalgiau pusryčių dėl jūsų.
- Ne dėl mūsų, o dėl jos, aš čia nieko dėta. Ir man į darbą greit.- Pasakiau, ko čia aš dėta? Tegul Bella ji maitina.
-Ja dabar nepažadinsi, o aš noriu valgyti- pasakė ramiai ir atsisėdo ant sofutes. Nieko nesakiau ir nuėjau į  virtuvė. Gerai, ką čia padaryti pavalgyti? Gal jis kam elergiškas? Iš vis kas jis? Dar valgyti jam daryk. Gerai reikia paskubėti. Padarysiu avižinė koše su vaisiais. Pirma pastačiau virti piena. Kol jis verda paėmiau braškės ir pradejau juos pjaustyti. Po 15 minučių buvo padaryta. Idėjau į dubenėlį košės jam ir sau ir ant košes padėjau braškės. Nuėjau kviesti svečią. Kuris sėdėjo svetainėje ir kažka darė telefone.
- Ateikite valgyti- pasakiau ir grįžau atgal į virtuvę. Ir jis atėjo iš paskos.
- Rimtai košę?- paklausė nusijuokdamas.
- Rimtai gali nevalgyti.- ramiai pasakiau valgydama. Nieko daugiau nesakęs valgė.