Rytas. Atsikeliu ir pažiūriu į laikrodi jis rodo 7.00.Leidžiuosi laiptais žemyn ir užuodžiu tečio darytus blynelius
-Mile ateik valgyti!
-Ateinuu!
Pavlagiau nubegau prie veidrodžio pasidažiau plakstienas, lupas su blizgiu, prasišukavau plaukus. Pasiimu kuprine telefona ausines ir skubu į mokyklą.Tik man ižengus į mokykla prie manęs pribėga mano drauge Hana.
-Sveika, Mile
-Labas, Hana
Ir staiga priešais mumis ateina Finas.
Man jaučiu kad tuoj širdis iššoks.Jis mano simpatija nuo vakystes.
- Labas Finai
Ir tada nuskambejo skambutis. Kartu su Hana nuėjome į Daile.
Po pamokų , einu namo su Hana.
Esam jau prie namų ir išgirstu kai kažkas šaukia mano varda. Atsisuku ir ten Finas su draugais.
-Mile einam su mumis
O dieve aš sapnuoju.Negalėjau patikėti kad Finas kažkur mane kviečia.
Nedrąsia su Hana nueinam prie jų.
-Einam su mumis į viena smagia vietą.
Mes einame su jais ir pamatau toki didelį apleista pastatą. Man neatrodo kad ten smagu ,bet,, Gyveni tik kartą''
Įeinam į bastatą o jis visas apgriuvęs, šaltas. Ateinam į vieta kurioj yra iš lentų padarytas suoliukas, o iš plytu staliukas. Visi susėdame ir vienas ir Fino draugų išsitraukia termosa su šilta arbata.
-Norit kas nors šiltos arbatos, - klausia jis
-Aš, - sako Finas
Staiga jis paklausia manęs
-Mile nori arbatos?
-Būtu gerai, nes čia šalta
Jis man ištiesia puodeli su arbata.Tyla.Visi siupčioje arbata.
