Šiandien nuėjau iki universiteto pasiimti tam tikrus reikalingus dokumentus. Pabaigus visus reikalus ėjau išėjimo link.
-Eii!! Tu Isabella, taip?- atsisukau pažiurėti, kas mane kviečia, tai buvo tamsiaplaukė, maždaug mano ūgio, graži mergina.
-Am.. Taip.
Norėjau tau paduoti skrajutę. Štai paimk.
Paėmus lapelį pažiuriu į mergina pasimetusi. Ji pamačiusi Mano žvilgsnį nusišypso.
-Čia kvietimas į vakareli,skrajutės skirtos Tik naujokams, kurie nežino kur vyksta šio universiteto vakarėliai, ten parašyta valanda, ir adresas. Beje as Klara ,tikiuos susimatysime vakarėly.
Ir mirktelėjusi man,nuėjo prie vaikino, kuris akivaizdžiai jos laukė, pabučiavo jį, ir susikabinę už rankų nuėjo. Dar kartą žvilgtelėjusi i porelę, susimąsčiau. Gal vertėtų nueiti?
**************
Viskas apie ka as galvojau šiuo metu buvo tik tai, kad Mano ausu bugneliai sprogs nuo per garsios muzikos. Ir ką aš čia veikiu? Taip ir galvojau kad tai buvo bloga ideja..Aplink mane šoka žmonės ,poreles bučiuojasi ir visi labai stumdosi. Kvapas taip pat nekoks, Prakaitas susimaisęs su alkocholiu ir skirtingais kvepalais.
Nuėjau prie baro, ir netikėtai prie manęs priėjo Klara.
-Oo tu atejai, einam pašokt! - o ta mergina tikrai girta.
-Ne, Klara aš nešoku,- nusišypsojusi merginai, nusisukau, nes alkocholio kvapas nuo jos mane vimdė. Kai atsisukau jos jau nebebuvo. Gal taip ir geriau. Begalo keistai jaučiuosi, tarsi visalaiką mane kažkas čia stebėtų, bet kai apsižvalgau, nieko itartino nepastebiu. Nebegaliu cia būti, atsistojusi nuo kėdės, pasuku link išėjimo. Prasibrovusi pro visus zmones, pagaliau pasiekiau namo duris, tik išėjusi į lauką, nusipurčiau, pagaliau grynas oras. Nekenčiu vakarėlių. Lėtais žingsniais pradėjau eini pagrindine gatve ir eidama užsigalvojau..Na ir kokio velnio as čia atejau. Taip as tikrai susipažinau su naujais zmonemis...Jie nuo alkocholio net savo vardo negalėtų istart..Bereikalo išeikvojau savo laiką,vietoj to galėjau pasimokyti. Negana to ,dabar turiu vidurį nakties eiti namo ir negaliu išsikviesti taxi, nes juk žinoma as nusprendžiau palikti telefoną namie. Nes galvojau, jog Būtų problemų jei jį pamesčiau. Kokia aš kvaiša. Na ir ko as tikėjaus. Kad ateisiu čia ir iškart susirasiu draugų, bet nusprendžiau apie tai nebegalvoti, ir eiti kuo greičiau namo. O lauke tamsu, šalta, neivieno žmogaus, o gatvės šonuose tik miškai...baugu. Su mano mintimis, vėl grįžo jausmas tarsi mane kažkas stebi ir seka, bet atsisukusi, nieko nematau. Pagreitinu žingsnį, noriu kuo greiciau namo. Staiga išgirstu stambius žingsnius netoli mano nugaros, atsisukusi pamatau penkių vaikinų grupelę, pradedu vos ne bėgti, jaučiu begalo didelę baimę.
-Kur taip skubi, Lelyte,- pašaukė kažkuris iš vaikinų.Ignoruoju tai, ir nenustoju greitai ėjusi. Girdžiu kaip kažkuris parbėga, pradedu bėgti ir aš, kaip tik galiu, nepajaučiu kaip mano skruostais jau rieda ašaros.
-Gaudykit ta kalę,- surėkėpiktas vaikinas. Staiga pasijaučiu suvaržyta. Jis mane sugavo, laiko uz nugaros savo glebyje. Pradedu rekti, spardytis. Bet jis nekreipia i tai demesio.
-Pa..Paleisk mane,-išsklido mano sauksmas susimaises su asarų gumuliu gerkleje. Negaliu jiems pasiduoti. Trenkiu is kojos jam i tarpkoji, ir pajauciu laisve vel pradedu begti is visu jegu, staiga nelemtai pargriuvu ir pajauciu dideli svori ant saves, jis atsisedo man ant liemens
-Na ka mažule, toli nepabėgai,- sarkaztiskai tare tas šunsnukis. Visi kiti vaikinai tiesiog pritariamai nusijuoke. Mano skruostais nepaliaujamai bega asaros, o jis tik su malonumu pradeda nuimineti mano marskinelius.
-O tu graži lelyte,- paliete mano šlaunį. Tai pirmas aš, veliau jus,- nusijuoke vaikinas. Supratau apie ką jie kalba, verkiu isteriškai, nenoriu kad mano pirmas kartas butu toks, prašau ne. Nuvilkęs mano marškinelius, apžiurejo mane ir prikando lupa... jis jau buvo bepradesęs segti man kelnes, bet pajaučiau kaip jis nutempiamas nuo manęs ir Staiga nuskambejo šuvio garsas. Visi penki vaikinai sustingo. Po Kelių sekundžių tylos,pasigirdo ledinis vyro balsas:
-Kagi, kagi ir ka as cia matau.
-Z...Zayn Malik,- išsigandusiu vaikinu balsai persmelkia mano ausis.
*votinam
*komentuojam ❤️
ESTÁS LEYENDO
Demon, in the savior's body. <<Z.M>>
Romance-Ačiū kad mane išgelbėjai,jei ne tu..Nežinau kas man dabar būtu.-pasakiau aš ,žiūrėdama į vaikino tamsias akis. Jis pašaipiai nusišypsojo. Ir pasilenkęs arčiau manęs, sušnibždėjo. -Turėtum saugotis manęs. Pasakęs šiuos žodzius jis apsisuko ir pradėj...
