Slaptas Pasimatymas

I

Pirmadienis. Nauji mokslo metai, nauja pradžia. 8-a klasė, paskutiniai metai vidurinėje. Kornelija jau pasiruošusi išeiti, kol nesustabdo mama:
- Kornelija, būk gera, pareinant nueik pas kaimynę Adelę iš gretimo namo ir paimk tėčiui svarbius popierius.
-Žinoma mama, pareinant užeisiu, iki vakaro!
Šiltas rudens rytas, dar primenantis vasarą, Kornelija neskubėdama eina džiaugdamasi neseniai praėjusia vasara ir galvodama, kokia ji buvo nuostabi.
Priėjus prie mokyklos durų Kornelija sutinka savo geriausių draugių grupelę ir su jomis įeina į mokyklą.
Pirma pamoka Matematika, Kornelija atsisėda su savo drauge matematike - Elizabeta ir suskamba skambutis. Pasibaigus pamokai, Kornelija su savo draugėmis nueina į valgyklą ir atsisėda prie stalo. Jos mėgdavo ateiti, tiesiog pasedėti ir aptarti mergaičių reikalus, bei problemas. Kornelija mylėjo visas savo drauges ir nei vienai drįsti nedrįso pavydėti, kad visos turi vaikinus ir viena turėjo merginą. Kornelija buvo vienintelė be vaikino, bet jai taip labiau patiko, ji nenorėjo vaikino, nors jai ir labai daug siūlėsi. Ji buvo laiminga turėdama savo drauges ir šeimą. Nors ir visos draugės siūlė sutikti, bent su vienu vaikinu, bet Kornelija vienareikšmiškai atsisakė. Bet pertraukai įpusėjus valgyklą "bambordavo" kitos klasės vaikinai, dėl kurių visos merginos tiesiog alpsta apart Kornelijos. Tai jos draugių vaikinai. Visa valgykla nuliūdo pamačiusi, kad sustoja ties Kornelijos ir jos draugių stalu. Žinoma jų buvo nemažai ir jie apstojo visą stalą, todėl pagalvoję, kad netilps, vaikinai pasiėmė savo merginas ir išėjo prie kitų stalų. Mia taip pat pasiėmė savo merginą ir išėjo, Kornelija liko viena, bet nė kiek nenuliūdo, ji buvo laiminga, kad jos draugės laimingos turėdamos savo karštuolius vaikinus. Likusios pertraukos dalį Kornelija prasedėjo viena.... Bet staiga, Kornelija išgirdo labai garsų dundesį, kuris ją šiektiek išgasdino ir iškart apsisuko pažiūrėti, kas nutiko. Vos apsisukusi pamatė mielą, pasimetusį, gražų veidą ir tuojau pat ėmė tiesiogine to žodžio prasme "lyditis". Ji nebegalėjo išsedėti vietoje ir pradėjo kristi atgal, Matas, kuris ir buvo to mielo veido savininkas, greit pribėgo prie Kornelijos ir ją sugavo. Kornelija pajutusi, kad ją sugavo, atsimerkė ir virš savęs pamatė Mato veidą, bandė kažką pasakyti, bet nieko nepavyko. Po kiek laiko Matas pastatė Korneliją ir paklausė:
-Ar tau viskas gerai? Nieko neskauda?
-Am, ką? Oi, ne tikrai ne, viskas gerai, tik galva pradėjo suktis, čia laikinai, tikrai! Labai norėjau padėkoti, kad išgelbėjai, nes būčiau apsivertusi!
-Labai gerai, kad tau viskas gerai! Žinok tokią gražuolę kaip tu, tiesiog privalėjau išgelbėti!