Ta diena nesiskyrė niekuo iš kitų.Paprasta eilinė diena.Aš su savo geriausia drauge eilinį kartą žiūrėjom į klasiokus ir aptarinėjom kuris gražesnis...Eilinį kartą laimėjo Kajus su savo draugeliu Tomu ( taip nusprendė mano bestė,o aš su ja neturėjau noro ginčytis),nes pasak Joanos jie tiesiog kaip nulipe nuo žurnalo viršelio,blondinai mėlynaakiai,žinoma Tomo akys mėlynos tik dėl to,kad jis nešioja lęšius.O mano nuomone tie bičai tiesiog gryni pamaivos,norintys sulaukti daug dėmesio į merginų...Na ką aš galiu pasakyti jiems tai puikiai sekasi,bet manęs jie tikrai nesužavės,tą jau aš tikrai žinau.Oi beje neprisistačiau esu Auksė Štefain man 17 , nesu jau tokia gražuolė kaip mano bendraklasės,bet nesu ir baisi...Bent jau aš taip manau.Pasak Joanos aš atrodau kaip princesė,bet geriausios draugės pasakyti gali daug ko.Taigi kaip jau ir minėjau ta diena galėjo nesiskirti niekuo nuo kitų,bet...Bet kai visa klasė sedėjom matematikos pamokoje staiga į duris pabeldė ir pro jas įžengė direktorius.Jis buvo senas pražilęs vyras,kuris norėjo,kad šioj mokykloje įsigaliotų jo taisyklės.Kvanktelėjas senukas.Taigi kai pro duris įžengė direktorius paskui jį ir simpatiškas vaikinas.Vos pajutau kaip suole staigiai išsitiesė Joana norėdama pamatyti vaikiną.
-Tai Martynas.Jūsų naujasis klasiokas.- tarė direktorius ir nuėjas prie mokytojo kažką jam pašnabždėjo ir išėjo. Mokytojas liepė MAN per pertraukas aprodyti naujokui mokyklą.Kad ir kaip nenorėjau žinojau,kad ginčytis neverta ir sutikau.Vėliau mokytojas pasodino Martyną 2 suolais toliau nuo manęs ir jam praeinant pro šalį galiu prisiekti jog mačiau jį menkai besišypsantį...
