1.

15 2 0
                                        

Išaušo rytas.
Ta pati rutina kaip visada, keliuosi 7:00, einu praustis valgyti ir į mokyklą. Nekenčiu mokyklos. Pradėjau jos nekęst kai perėjau šiais metais į penktą klasę. Turiu ten tik vieną draugę. Bet ryšį palaikau ir su kitom klasiokėm, bet tik mokslo tikslais. Nekenčiu ten esančių mokytojų. Jie mėgsta tik tuos "visažinius". O tokius kaip aš specialiai tampo, kad tik pažemint. Iš visos mokyklos yra gal tik du mokytojai kurie elgiasi su visais vaikais vienodai. Neskirsto pagal žinias, pagal turtą ir taip toliau.

Kiekvieną kartą, kai peržengiu mokyklos slenkstį, pradedu trokšti iš ten išgaruoti ir atsidurti namuose. Noriu vėl sėdėti savo kambaryje ir skaityti dienoraščius.
______________________________________

Okey... Paskutinė pamoka. Anglų. Fuck my brain. Please. Jau kelintą kartą mokytojai atsiskaitau kažkokius sušiktus žodžius. Čia prieina klasiokė ir sako:

- Ei, Aleks! Gali, kai mokytoja nematys, pakeist lapus. Iš ansksto vienam surašyk visus žodžius kuriuos reikia ir pakeisi jį su tuo į kurį pradėjai rašyt.

Nebloga idėja. Taip ir padariau. Lyg tais praėjo su tuo lapu. Viskas buvo parašyta teisingai, bet mokytoja parašė 8. Tipo 8 todėl, kad jau ne pirmą kartą atsiskaitau... Nu ir gerai.

Pagaliau jau namuose. Mama kaip visada darbe, o jos naujasis "išrinktasis" kaip visada namie... Įėjau į savo kambarį, nusimečiau kuprinę. O už mano brolio stalo sėdi jis. Jis man visada galvoje buvo Durnius. Tai Durnius sėdėjo prie stalo ir žaidė savo žaidimus "odnoklasnikuose". Kai tikras senis. Tame socialiniame tinkle sėdi arba seniai arba rusai. Jis rusas, bet gyvena Lietuvoj, reiškia jis senis.

- Kodėl tavo darbo vietoj taip purvina?- prabilo Durnius.

Aš pasižiūrėjau į savo stalą. Buvo ištepliota akvarėlė ar guašas. Keli numesti suglamžyti lapai.

- Man tai nepatinka,- vėl prakalbo.

Aš stovėjau ir tylėjau. Tai buvo pirmas kartas, kada su manim kažkas šnekėjo grūbiai ir buvo nepatenkintas MANO vieta, o ne SAVO. Aš gi ne jam šikau ant stalo. Ir jei kas galėjo taip kalbėt, tai tik mama, o ne kažkoks senas diedas už mano brolio kompo.

AleksandraWhere stories live. Discover now