Viskas ko visada norėjau tai tebuvo nuostabus meilės jausmas apie kurį visi kalba. Visi sako, jog kiekvienas šį jausmą pajaučia. Deja, man jau dvidešimt vieneri, bet šio jausmo aš niekada nesu jautęs, niekada neteko susidurti su tuo. Mano tėvai mirė vos prieš metus, o tai reiškia, jog metus laiko esu pilies valdovas, kuris visus jausmus yra paslėpęs pačiame tolimiausiame širdies kampe.
Pilis pilna įvairių žmonių, kurie turi ypatingų gebėjimų. Vieni gebėjimai skirti gynybai, kiti puolimui, treti strategijų kūrimui, ketvirti reikalingi tik dėl meninių gabumų.
Iš viso yra keturios pilis: rytų, vakarų, šiaurės ir pietų. Kiekviena pilis turi brangakmenį, kuris atspindi pilį. Pietų pilis yra manoji. Akmuo granatas, nes tai buvo mano senelio akmuo. Dabar šis akmuo tik akmuo aptaškytas krauju. Tai kruvinas akmuo, jis neneša nei laimės, nei meilės, o tuo labiau niekada neneša džiaugsmo.
Turiu seserį, jaunesnę už mane ketveriais metais. Taip pat turiu jaunesnį brolį, kuris vos dvejais metais jaunesnis, bet ar tai svarbu? Aš, juk karalius, o jis tik princas, kuris nieko nesupranta.
