Po mano tėčio mirties praėjo 5 metai. Jis buvo geras verslininkas. Mums niekada netrūko pinigų tačiau negyvenome labai prabangiame name. Turėjome nedidelį baseiną ir dviaukštį namą kuriame gyvenome keturi tačiau po tėčio mirties likome tryse aš mano mama ir mano brolis. Mano vardas Mela man 16, kaip minėjau turiu brolį kurio vardas Zayn jam 18. Kai kurie Zayn vadina keistuoliu iš pirmo žvilgsnio jo bendravimas gan kesta tačiau visi su laiku pamato, kad jis nė kiek nesiskiria nuo kitų. Jis turi gražią mašina ir yra mergišius. Jis su mumis jau nebegyvens kai išsikraustysim pas mamos sužadėtinį. Kuris taip pat yra geras verslininkas ir geras mergišius tikiuosi jis bus su mano mama iki grabo lentos. Mano mama manu neištvertų jei jis ją paliktų ji visą vasarą prašnekėjo apie jį. Dabar yra Rugpjutis. Taip aš turėsiu įbrolį nors man ir brolio per akis.
Mes atvažiavome namas buvo kur kas didesnis ir gražesnis. Trijų aukštų namas tikrai atrodė neįtikėtinai didelis tačiau labai jaukus tiek iš išorės tiek išvidaus, didžiulis baseinas, trys mašinos viena iš jų buvo mano mamos sužadėtinio kita mano būsimo įbrolio (jo mašina buvo gražiausia) trečioji buvo skirta mamai ją padovanojo jos sužadėtinis. Mama klykavo iš džiauksmo kaip koks mažas vaikas. Aš džiaugiausi kad ji taip džiaugiasi pirma kart po tėčio mirties. Pagalaiu jis mus pakvietė į vidų nusivedė mama aprodyt jų kambario, mane paliko stovėti prie durų ant kilimėlio. Aš ten prastovėjau apie 20 minučių kol laiptais nulipo patrauklus vaikinas tikriausei mano būsimas įbrolis.
-Labas.-šyptelėjo vaikinas
-Labas.-šyptelėjau
-Tavo kambarys viršui antrame aukšte.-pasakė vaikinas vėl šyptelėdamas
-Ačiū.-atsakaiu tuo pačiu
Užlipau į antrą aukšta ir nežinaujau kuris kambarys yra mano. Buvo trejos durys aš toliau stovėjau ir laukiau ateinant vaikinuko. Pagaliau jis atėjo.
-Ko lauki?-paklausė
-Um..Tu nepasakei kurios durys-šyptelėjau
-Štai šitos.-parodė į rusvas kambario duris
-Um..gal galėsi parodyt kur vonia, virtuvė ir visa kita?-paklausiau
-Um....taip žinoma..tik prieštai manau reikėtų susidėti daiktus.
-Okay..ir palauk dar vienas klausimas. Koks tavo vardas?-paklausiau
-Jokūbas..tavo?-paklausė
-Mela.-šypteljau
Jis vėl nuėjo į apačia. Neklausiau ko jam ten reikia, nes jis lyg ir skubėjo. Ir aš neklydau tuojau pat išgirdau: - 'tėti važiuoju už poros valandų būsiu namie.'
-'gerai.'-atsakė Jokūbo tėtis
Atsidariau savo kambario duris ir pradėjau dėliotis daiktus. Pagaliau liko tik viena dėžė tačiau pati dižiause.
-gal reikia pagalbos?-už savęs išgirdau balsą
Atsisukusi pamačiau Jokūbą
-Um..taip jei gali -pasakiau
-Mačiau kaip išsigandai Mela tikrai nenorėjau išgąsdinti. Sorry..-padarė labai liūdna veida
-Ei baik.-nusijuokiau
-Tau juokinga kai man liūdna?-pakalusė vaikinukas padarydamas dar liūdnesne vedo išraišką
-Ne.-Ir aš padariau liūdną veidą.
-Na gerai eikim kraustyt tavo daiktus.-pasakė Jokūbas
-Okay.
Pagalaiu baigėme ir nuėjome miegoti. Užmigau labai greitai tačiau ir pabudau nuo skambių gitaros akordų ir Jokūbo balso. Jo balsas buvo kerintis kaip ir jo skambinimas gitara. Aš priėjau prie durų klausiausi Jokūbo ir nežymiai pravėriau duris jos sugergždė jis nustojo grojęs atsistojo paėmė už durų rankenos patraukė link savęs ir krūptelėjo pamatęs mane stovinčią prie durų buvo labai nustebęs.
-Kodėl tu dar vis nemiegi?-pasiteiravo
-Tu mane pažadinai.-atsakiau
-Kaip?
-per tavo gražų balsą ir skambius gitaros akordus negalėjau miegoti ir priėjau prie durų, kad dar geriau tave girdėčiau
Melos pov..
Jis toks gražus kai mąsto jo kėkvienas veido raumenėlis yra įsitempęs jis dieviškai gražus.
-Mela liaukis jis gi bus tavo įbrolis.-paliepiau sau.
Jis stovėjo ir nekrutėjo tikriausei galvojo ka atsakyti.
-Labanakt Mela jau eisiu miegoti.
Staiga užsitrenkė kambario durys. Ir aš tik sumurmėjau:
-Labanakt Jokūbai.
Nuėjau įsavo kambary atsiguliau į lovą ir tuojaus pat užmigau.
Tikiuosi įdomu skaityti lauksiu nuomonių.Vote.💙💙
