Kiekviena diena lyg užburtas ratas, iš kurio nesugebu ištrūkti. Vos užmerkusi akis regiu tos nakties tragediją. Tragediją, kuri pakeitė mane neatpažįstamai...
Ne iš karto supratau kas nutiko ir kur esu. Pelenų kvapas, miškas, kapinės - aš ir vėl čia. Jaučiu tai. Miškas paskendęs liepsnose. Ir aš jau žinau, kad dar šiek tiek pasisuksiu ir pamatysiu ją. Ji lauks manęs, kvies pas save. Sustingusiu nuo skausmo kūnu, žingsnis po žingsnio artėsiu prie jos. Likus vos vienam žingsniui ji pradings, o vėjas po kapines nešios jos žodžius: "Dar ne laikas".
Prabundu išpilta šalto prakaito. Iš karto suvokiu, kad kažkas ne taip. Jaučiu tai. Tada apsidairau. Iš pirmo žvilgsnio - nieko neįprasta. Tačiau tada kai ką užuodžiu - pelenus. Suprantu, kad šį kartą ji tikra, pagaliau atėjo pas mane. Niekada nesupratau, kodėl žmonės ją vaizduoja, kaip tamsią žmogystą su gobtuvu ir dalgiu ant peties. Tačiau dabar supratau, kad ji visai kitokia, geresnė...
Ji prisėda šalia manęs, žvelgia tiesiai į akis. Atrodo, girdžiu jos mintis. Ji klausia:
- Pasiruošus?
- Taip - atsakau.
Kambaryje papučia šaltas vėjas. Ji sugriebia mane už rankos. Pagaliau, sustingę raumenys atsipalaiduoja. Mes atsistojame ir einam link lango. Tada stabtelim, aš atsigręžiu. Paskutinį kartą žvilgteriu į savo suglebusį kūna ir, pagaliau, suprantu, kad pasielgiau teisingai. Mes pakylame.
- Kas dabar bus? - klausiu, tačiau ji nebeatsako
STAI LEGGENDO
Ji
FantasyŽinot visada to norėjau, laukiau to, jaučiau, kad tai bus geriausias pasirinkimas mano gyvenime. Tikėjau, kad taip išspręsiu visas problemas ir pagaliau galėsiu atsikvėpti. Tačiau aš klydau. Viskas yra vienas didelis mitas. O kai čia patekau, suprat...
