Siela čia, Kūnas kitur

Melas veda pas melagį.

Skęstu, kylu į dangų, ir vėl skęstu,
Nebežinau nei kur, nei kas esu.
Galvojau, kad seniai jau dugną pasiekiau,
O dabar krentu į apačią tik dar giliau.

Nebebijau nei tavęs, nei savęs,
Bijau tik demonų mano galvoj.
Manau jau niekad nepaleis jie manęs,
Gyvens jie visą laiką mano širdy tamsioj.

Many trūksta drąsos ir optimistinių minčių,
Savy neberandu nei kiek jėgų.
Esu tik mažas paukštis pragare,
Bet vis manau, kad danguje.

Nors vis gyvenu ramiai.
Esu giliam širdies mele.
Visi pilki, melu grįsti keliai,
Jie veda tik pas tave.

Heh. Rašiau prieš 2 metus kai dar mažas vaikas buvau. No big judge, thanks.

PrinceseKaliause