Kaip ir vasara ( II ) TAISOMA

2.31

Pirmiausiai kartu su Abby atsisveikinome su Lily, kuri nusuko į vaikinų bendrabutį. Toliau atsisveikinau su Abby ir atrakinusi kambario duris, įėjau į jį. Pasidėjau rankinę ant stalo ir sutvarkiau dar iš ryto nesutvarkyta lovą. Iš rankinės išsitraukiu telefoną ir neradau nei vienos žinutės iš Louis. Papurtau galvą.

Iš spintos išsitraukiu pūkuota, balta megztinį ir juodus džinsus bei juodus kerziukus. Persirengiu ir pasikeičiau makiažą. Susirišu netvarkinga kuoduką, kuris išėjo kaip tvarkingas. Ir visada taip, kai man nereikia jo gražaus, jis išeina gražiai. Čiumpu telefoną ir užrakinusi kambarį, traukiu kelią iki vaikinų bendrabučio, jog susirasčiau Louis.

Užlipusi vaikinų bendrabutyje į trečia aukštą jau norėjau pasukti į reikiama pusę, bet sustojau pamačius koridoriuje Louis, kuris laikė Ashley ranką, o ši kikeno. Kas per velnias? Tada Louis mane pastebi, o aš greit apsisuku ir bėgu laiptais žemyn.

-Selena!-Louis surėkia ir man išėjus į kiemą, jis sugriebia mano ranką ir timptelėja į savo pusę.

-Sakyk greičiau ko nori, nes man šalta.–Pažvelgiu į jį.

Iš tikrųjų verdantis pyktis mane šildė ir kėlė norą jam stipriai užtrenkt. 

-Ką tu pagalvojai?–jis suima mano ranką.

Mane pykina, kad jis liečia mane su ta pačia ranka su kuria lietė tą kalę.

-Tai buvo pernelyg akivaizdu, jog manęs klaustum ką aš pagalvojau,-trūktelėju savo ranką, tačiau buvau pamiršus kokia jėgą jis naudoja.

-Ką tu galvoji, tai nėra tiesa. Liaukis išsigalvoti,-jis suerzintas.

-Man nė nereikia galvoti. Aš viską mačiau,-o mano balsas ima garsėti.

-Mes ką tik susitvarkėm savo santykius ir tu juos dabar gadini su savo išmislais!

-O, tai dabar aš griaunu?!–Sarkastiškas juokas.–Kodėl tu išvis aiškiniesi? Mes nesam pora.-Pačiai gerklė išdžiūva nuo tokių žodžių.

-Ką-ą?-Jo balsas sutrūkinėja ir aš pavartau akis. Jis galėtu vaidinti meksikietiškuose serialuose.

Ištraukiu pagaliau savo ranką ir dideliais žingsniais einu toliau nuo jo.

-Selena, būk mano mergina!

Nesvarbu, kad dauguma tai girdėjo ir pradėjo ūžti, aš nieko neatsakiau ir bėgau į savo kambarį. Drebančiomis rankomis atrakinau duris ir įėjusi į vidų, jas užsirakinu. Atsigulu ant žemės, bandydama nuraminti širdies plakimą. Suurzgiu, kai tas asilas pradeda trankytis į duris.

-Atidaryk duris!–garsiai ir griežtai surėkia.-Arba aš jas išlaušiu.

-Bandyk, bet tu būsi išmestas iš bendrabučio, tau reikės sumokėti už žalą ir vėl gausi šeimos neapykantą,-garsiai tariu.

-Tuomet aš pasiliksiu visą naktį čia.

-Susitariam.-Pavartau akis, nors žinau, kad jis nemato ir pakylu nuo žemės.

 Prisėdu prie kompiuterio ir išsitraukiu iš stalčiaus ausines. Prijungiau jas prie kompiuterio bei pasileidžiu muziką. Galėjau puikiai susikaupti ir padariau namų darbus. Juos atlikus, patikrinau telefoną ir aiktelėjau nuo daugybės Louis žinučių. Išsišiepiau. Asilas. Visur širdutės, bet paskutinės geriausios.

"Mažyte

Man reikia tavęs :(

Aš turėjau tokia š dieną ir man tiesiog reikia mano mažytes :( "

Dar kartą aiktelėju, kai pažvelgusi į laikrodį, suprantu, kad praėjo dvi valandos. Perskaitau dar kelis kartus žinutes ir nueinu iki durų. Atrakinu jas ir pravėrus, pamatau Louis žiūrint į mane. Mostelėju ranka į kambarį ir jis išsišiepęs įeina. Uždarau duris ir atsigręžiu į jį.

-Ji atėjo manęs sugundyti. Juk žinai ją. Aš laikiau jos ranką vien dėl to, kad ji nedrįstu prie manęs lįsti. Selena, aš tiek stengiausi dėl mūsų ir manai man tai nieko nereiškia.Kas dar neaišku?

-Kodėl tavo diena sušikta?

-Man skauda galvą, pamiršau pasiimti kompiuterį su namų darbais, o ir mano mažyte supyko ant manęs,-jis prieina prie manęs ir paliečia mano skruostą.

-Tavo?–kilstelėju antakį.

-Juk tu sutinki būti mano?

-Galvoju apie neigiamą atsakymą,–prikandu lūpą.

-Pamiršk jį,-jis sušnabžda man į lūpas ir aš įsisiurbiu į jas.