Tobulėjame rašydami

1 užduotis

＊*•̩̩͙✩•̩̩͙*˚　　˚*•̩̩͙✩•̩̩͙*˚＊

@rasytoju-Lyga 

Užduotis:

pateikti savo sugalvoto veikėjo aprašymą.

⁂⁂⁂

Blausiai apšviestose miesto alėjose, kur šoko šešėliai ir šnabždesiai tvyrojo kaip vaiduokliai, vaikščiojo nepanaši į jokią kitą moteris. Jos vardas buvo Rovana, bet net tiems, kurie ją pažinojo, ji buvo tiesiog mįslė. Su porcelianine oda, kuri švytėdavo mėnulio šviesoje, ir plaukais, juodais kaip pati naktis, ji buvo grožio ir pavojaus vizija.

Iš visų ją išskyrė akys, kurios kitus traukė, žavėjo ir jaudino. Viena buvo ką tik nukritusių lapų spalvos, ryškiai žalia, kuri tarsi mirgėjo anapusine šviesa. Kita buvo sodriai ruda, tokia pat tamsi kaip paslaptys, kurias ji nešiojo savo sieloje. Buvo sakoma, kad tie, kurie pažvelgdavo į jos akis, galėdavo matyti anapusinio pasaulio šešėlius, tamsos ir nevilties karalystę, kuri slypėjo už realybės šydo.

Rovanos kraujas buvo karštas, panašus į laisvai tekančią ugnį. Vienas jos kraujo lašas galėjo sudeginti viską, ką tik palietė. Net ašaros degino jos veidą, todėl ji niekada neverkdavo.

Rovana nebuvo eilinė moteris. Gimusi iš demono kraujo ir mirtingojo kūno, ji vaikščiojo plona riba tarp pasaulių – žmogiškojo ir Mirties pasaulio. Ji buvo tamsos būtybė, užsimaskavusi mirtingųjų pasaulyje. Priversta slėpti savo tikrąją prigimtį nuo smalsių pasaulio akių, ji išmoko susilieti, tapti chameleonu žmonijos apsuptyje. Tačiau joje slypėjo galia, galinti supurtyti pačius žemės pamatus – galia, kurią ji turėjo pažaboti, kad pasislėptų nuo tų, kurie su nenumaldomu įkarščiu jos ieškojo ir troško jos mirties. Rovana gyveno nuolatinėje baimėje, kiekvienas jos atodūsis buvo nevilties šnabždesys, kiekvienas jos judesys – apskaičiuota rizika.