Gyvenimo skonis

✖3✖

Kitą rytą pabudau nuo šalto vėjo. Aš visą naktį miegojau Domo glėbyje. Ant stogo. Žiūrėjau į rausvus debesis ir šypsojausi.

-Daniela,štai kur tu,- pro langą įlipo Samanta,- o Dieve. Aš pasidulkinau su Karoliu!

Ar aš Domui išties patinku? Vakar abu buvom apsinešę. Iš jaudulio nusiridenu iki lango ir einu apsirengt. Pasižiūriu į apvemtą veidrodį. Mano šlaunų apimtis sumažėjo. Džiaugiuosi tai,ką matau veidrodyje. Galvoju apie modelių atranką. Visada svajojau tapti modeliu, bet nemaniau, kad tai galėtų išsipildyti...

Man taip skauda galvą. Nevažiuoju namo. Nenoriu matyt šeimos narių,kurie ant manęs rėks. Grįžtame taxi į Samantos namus. Jie tušti. Samanta paleidžia šiltą vandenį vonioje. Pripila putų. Nuogutėlės atsigulame ir taškomės putomis.

-Tikiuosi gavai to Domo numerį? Jis tikras gražuolis,- Samanta mato,kad esu įsimylėjusi jį.

-Nežinau,-nusijuokiu,-Neprisimenu. Neprisimenu,ar išvis sakiau jam savo vardą.

Kaip tik tuo metu suskamba mano telefonas. Tikėjausi,kad tai ne mama. Neatsiliepiau jai visą naktį ir visą dieną,o jau temsta. Išbėgu iš vonios visa varvanti putomis ir nučiuožiu iki telefono. Atsiliepiu:

-Klausau.

-O...Sveika!-pasigirdo vaikino balsas,- Čia aš- Domas.Ką šiandien veiksi? Norėčiau vėl tave pamatyti...

Per visą kūna eina šiurpuliukai.

-Susitinkam pas Karolį, šeštą valandą.

-Ok.

Nuoga grįžtu į vonią. Samanta šelmiškai šypsosi:

-Tai ką,grįžtam atgal?

-Grįžtam,-staigiai išbėgam iš vonios.

Abi ryškiai pasidažom raudonai lūpas. Užsivelkam aptemptas sukneles. Užsidedam juodus aukštakulnius.

Važiuojame su Samanta taxi. Laikau jos ranką suspaudus. Aš bijau.

-Samanta, dar niekada nebuvau taip stipriai įsimylėjus.

-O aš niekada dar nebuvau taip gerai pasimylėjus.

Nusijuokiame. Apkabinu ją.

-Bus 20eurų,-taxistas rėžia.

Susimokame ir išlipame prie namo. Jis atrodo tvarkingesnis. Baseine nesimėto vyno butelių, o ant kiemo nesimato vėmalų. Paskambinus į duris mus pasitinka Domas su Karoliu.

-Sveikos panelės,- Karolis prisitraukia Samantą prie pat savęs ir įkiša ilgą liežuvį į jos burną. Vos išvydus Domo šypseną užšoku ant jo. Mūsų lūpos susilieja. Jos tokios saldžios. Jo rankos glosto mano plaukus, apima liemenį. Jis tai daro tobulai. Atitraukiu lūpas, nusišypsau ir Domas mane užsikelia ant nugaros ir nuneša.

-Domai! Paleisk,- mano juokas skamba per visus tris aukštus.

Jis nusijuokia ir nuneša į kitą kambarį.

Domas užrakina duris. Po stalu radau keleta gramų žolės. Užtraukiu kelis dūmus ir duodu Domui. Mūsų širdys plaka dvigubai greičiau. Jis paguldo mane ant pūkinio kilimo. Ir lėtai bučiuoja mano kaklą. Nėra laiko kada nusiimt rūbus, tad nuplėšiu juos nuo Domo kūno. Paliečiu rankomis jo krūtinę, žemiau slenku preso. Nuprėšiu jo aptinius ir noriu atsiduoti jam čia ir dabar.

-Neskubėk,- Domas pakelia mane ant rankų, pagriebia butelį raudono vyno ir lipa aukštyn ant stogo. Koridoriuje girdžiu Samantos ir Karolio dejones. Ant stogo atsigulame nuogi. Įpilu Domui raudono vyno.

-Žinai, dar niekada nesijaučiau toks gyvas. Aš tave beprotiškai įsimylėjęs.

Tai išgirdus apžergiu Domą kojomis. Paglostau rankomis jo skruostus ir lėtai pabučiuoju.
Dar niekada nebuvau praleidusi dviejų nuostabių naktų ant stogo. Nuoga. Su velniškai gražiu ir nuostabiu vaikinu.