"you've been replaced, i'm face to face with someone new"
•
Atsitūpiu ir atsirėmiu į sieną, Mitchel vis patranko duris. Išsitraukiu telefoną, nėra ryšio.
Sušiktas Jesse su savo alumi.
- Mūsų greitai pasiges, - taria Mitchel susikišdamas rankas į kišenes.
- Kodėl tu iš vis čia ėjai? - atsidūstu.
- Geriau būtum užstrigus viena?
- Net nebūčiau užstrigusi. Matei, kad man nepavyko atidaryti durų pirma.
- Tikėjausi, kad pasikalbėsime, - prisipažįsta jis.
- Apie ką?
Žiūrim vienas į kitą kelias minutės, mano širdies plakimas po truputį rimsta. Bandau prisiminti, kaip jausdavausi šalia Mitchel anksčiau tikėdamasi, kad tai mane galutinai nuramins, bet vietoj to susigraudinu.
- Aš pasiilgau tavęs, - taria jis šiurkštesniu balsu.
- Ar tu bent suvoki, kaip siaubingai jaučiuosi kai tai sakai? - delnu nusibraukiu išsprūdusias ašaras. Mano įkvėpimai vis labiau krato mano kūną, pasižiūriu į savo drebančias rankas.
Mitchel atsitūpia prieš mane ir padeda ranką ant mano kelio, nuo jo prisilietimo ašarų lyg patrigubėja.
- Kodėl? - švelniai paklausia jis.
- Tu turi merginą, - viskas ką sugebu pasakyti. - Aš netikiu tavimi vien dėl to.
- Tai neturėtų keisti mano jausmų tau.
- Turėtų! Tu amžinai kam nors meluoji, - sukukčioju. - O aš tave taip stipriai myliu, kad net nežinau kur dėtis, niekada nenustojau. Man su tavimi buvo blogai, bet be tavęs dar blogiau.
- Aš maniau, kad tu visiškai manęs nebenori ir bandžiau pakeisti tave kuom nors, - jis atsidūsta suimdamas mano rankas. - Tu manai, kad sunku suprasti mane, bet aš visiškai nesuprantu tavęs.
Kaip keista su juo kalbėtis apie tai. Galvojau, kad tai daugiau niekada nebenutiks. Mano naivioji širdies dalelė spirga galvodama, kad gal būt po tokios mažos akimirkos jis paliks Jordan ir bus su manimi. Pagaliau, kaip būna normalūs ir paprasti žmonės. Kad gal būt mes galėsime nors trumpai dalintis meile taip paprastai kaip dalinasi Sonny su Christian ar Vienna su Jack.
Tada logiškai ir sudėtingai mąstanti dalelė suvaro peilį man į kepenis primindama, kad su Mitchel negali būti kažkas paprasto. Jis pilnas paslapčių ir netikėtumų. Jis neturėjo žmogaus kuriam galėtų pilnai atsiverti.
Nebent tokia tapo Jordan. Tas mane įskaudina dar labiau.
- Ką tu jauti jai? - paklausiu liūdnai į jį pasižiūrėdama. - Būk nuoširdus, prašau.
- Šiltus jausmus, - atsako jis. - Bet jie nublanksta kai pamatau tave.
- Negerai. Visada būnu antras pasirinkimas, - atsidūstu atsistodama. Beviltiškai paklibinu rankeną ir atsiremiu į sieną.
Egzistuojam tyloje, Mitchel vis dar tupi ten kur sedėjau aš. Nežinau kiek laiko praeina.
- Aš tave myliu, - taria jis.
- Tai tik žodžiai, kuriuos sakai per dažnai bandydamas ką nors pateisint, - atsakau.
- Tu buvai mano laisvė, - jis kvailai nusišypso.
- Nelaikas tavo juokeliams, Mitchel, - atšaunu susierzinusiu balso tonu. - Ką tu bandai pasiekti?
- Turbūt noriu gauti tave atgal, nors niekada tavęs ir neturėjau, - jis trūkteli pečiais.
- Tu visada kažką slepi. Iš pradžių jutai šiltus jausmus Sabrina'ai, dabar Jordan... Ir viso tame tarpe esu aš, - gūžteliu. - Niekada neturiu pagrindo tavimi pasitikėti.
- Žinai, po tavęs turėjau daug merginų, - jis pasižiūri į mane. - Galvojau, kad taip susirasiu kažką kito ir pakeisiu tave. Beveik taip ir nutiko, ypač žinant, kad tu pakeitei mane su mano broliu.
- Aš nesuprantu, kur šitas pokalbis eina, Mitchel, - susierzinu. - Mums nereikia kažko aiškintis vienas kitam. Mes niekada nebuvom kartu.
- Aš tik noriu, kad žinotum kaip jaučiuosi.
- Tai nelogiška.
- O ar tarp mūsų kažkada buvo kažkas logiško?
- Nebenoriu su tavimi kalbėtis, - atšaunu.
Mitchel atsistoja ir atidaro duris. Sutrikusi į jį pasižiūriu ir jis trūkteli pečiais.
- Jos net nebuvo užstrigusios.
- Tu šūdo gabale! - surėkiu ir noriu jam trenkti per skruostą, bet jis sugauna mano ranką ir sekundei prisiliečia prie mano lūpų. - Taip, negalima, baik, - vos spėju ištart eidama atbulomis atgal, jis eina į priekį. - Mitchel, - sumikčioju, galiausiai pasiduodu ir atsakau į bučinį.
Mitchel suiema mano veidą delnais, nežinau kur dėti rankas, todėl tiesiog įsikabinu į jo riešus.
Rūsio lemputė mirkčioja, tik dabar po tiek laiko pasijuntu gyva.
- Jums viskas gerai?! - pasigirsta Jesse riksmas, krūpteliu atšokdama nuo Mitchel.
- Buvo užsikirtusios rūsio durys! - atrėkiu atgal.
- Mes ateinam! - paantrina Mitchel paimdamas alaus dėžes ir lyg niekur nieko praeina pro mane.
Nusivylusi pasižiūriu į jį. Jis net nežvilgtelėjo į mane.
Pagriebiu kitą dėžę ir susierzinusi taip pat pradedu lipti laiptais į viršų.
- Kur užtrukot? - paklausia Jack godžiai žiūrėdamas į alų, Vienna pavarto akis.
- Mitchel durna subinė uždarė duris ir jos užsikirto, - burbteliu atsisėsdama šalia jos.
- O, taip, - Clinton lyg kažką prisimena. - Senai planavau pakeist tas duris.
- Tai gal pakeisk? - kilsteli antakius Christian, Clinton nusivaipo piktai į jį pasižiūrėdamas.
Pasižiūriu į Mitchel. Jordan galva ant jo peties, jis kažką šnabžda jai į ausį. Jordan nusišypso ir pakšteli jam į lūpas, nudelbiu akis žemyn.
Keista, kad prieš kelias minutes jo glėbyje buvau aš ir jis lygiai taip pat žiūrėjo į mane.