...tik draugai...

81. Išpirka

Susigūžiu nugara atsiremdama į sieną ir prisitraukiu kelius prie krūtinės. Laikas eina. Su nerimu laukiu artėjančio vidurnakčio ir mano išpirkimo. Laukiančios atomazgos.

Pagrobėjai irgi kuo toliau, tuo labiau pradeda nerimauti. Bepirštis, nerasdamas sau vietos nuolat blaškosi, o kitas jo sėbras visai išeina į lauką. Kiek man teko matyti, yra ir trečias vyras, visą laiką praliedžiantis lauke ir saugodamas išėjimą.

- Klausau, mieloji.- taria bepirštis atsiliepdamas į skambutį.- Kol kas viskas pagal planą. Kaip mergaitės? Mieloji, pasiimk mergaites ir važiuok į keltą. Noriu, kad būtumėte saugios. Taip, prisijungsiu, kai tik galėsiu.

Stebiu sušvelnėjusį vyro veidą kalbant, kiek man supranta, su žmona.

- Pabučiuok mergaites už mane. Myliu jus.

Vyras, nutraukia pokalbį ir pakelia akis į mane.

- Kodėl taip elgiesi?- išsprūsta mano žodžiai.- Kodėl įsivėlei į visa šita? 

Bepirštis sunkiai atsidūsta. Kiek sudvejojęs, prisiartina ir prisėda šalia ant šaltų betoninių grindų. Jeigu man pavyktų nors kiek sukelti jiems abejonių... Gal paleistų mane? 

- O kodėl įsivėlei tu?- paklausia. – Kodėl prasidėjai su tokiu žmogumi kaip Rikis?

Dabar jau sunkiai atsidūstu aš.

Nes jis susuko galvą nuo pat pirmos pažinties dienos.- galvoje nuskamba tylus vidinis balselis.

- Mergaite.- vyras pasisuka link manęs.- Ar bent įsivaizduoji kas jis per žmogus?- Man toliau tylint, vyras sveikosios rankos pirštais pradeda pešioti atsiraizgiusios tvarsčio medžiagos galus. – Rikį pažįstu dar nuo tada, kai jis buvo tik paauglys. Dirbau jo seneliui. Jeigu Salvatorę Russo laikė visi pabaisa, tai jo anūkas žymiai pavojingesnis.

Negalėdama tuo patikėti pradėjau prieštaraudama purtyti galvą.

- Ar žinai kuo jis verčiasi? Kuo iš tikro jis verčiasi?

- Turi S.K.Y.- atsakau kiek abejodama.

Vyras kimiai nusijuokia, bet greitai susiima ir kiek nuliūdęs išsitraukia piniginę. Atvertęs nedidelę nuotrauką, vieninteliu likusiu pirštu perbėga moters ir mergaičių veidais. Ir aš žvilgteliu į nuotrauką. Besišypsanti moteris glaudžia prie savęs dvi mergaites. Pažįstu ją. Tai ta pati moteris iš kepyklėlės, kuri taip sutriko pamačiusi mane su Rikiu. Sukaupiu visas jėgas sulaikydama aiktelėjimą. Rikis ją pažinojo! Nors ir tvirtino priešingai.

- S.K.Y - tik dingstis plauti pinigus ir palaikyti reikiamus ryšius. - man tylint vėl prakalbsta bepirštis.- Seniau Rikis veždavosi kokainą bei kitokius narkotikus, bet pastaraisiais metais pradėjo ginklų prekybą. Šalims, kurios kariauja ir pakankamai turi už ką susimokėti. Žymiai labiau pelningesnis verslas.- jis kilsteli į mane akis.- Dominikas Sardinis jo patikėtinis šiais klausimais. - Tikriausiai mano veidas išdavė, kad suprantu apie ką jis kalba, nes šis šyptelėjo.- Toli jis neis, mieloji. Juo jau susidomėjusios slaptosios tarnybos. Galiausiai arba sės į kalėjimą, kas mažai tikėtina, arba bus nužudytas. 

Vien mintis, kad Rikis, dar visai neseniai prisiekinėjo, kad nieko nelegalaus nedaro, mane supykdo. Jeigu bepirštis siekia pasėti man kuo daugiau abejonių- tas jam puikiai sekasi.

- Kodėl man tai pasakoji?

Mano balsas nuskamba tyliai ir prislėgtai. Nors viduje visa ir verdu. 

- Nes noriu, kad tu turėtum galimybę išsigelbėti. Rikis- labiausiai neprognozuojamas ir pavojingas žmogus, koks tik yra ant mūsų žemės. Jis negailestingas. Taip, pasisavinau jo pinigus, bet tai tik maža suma lyginant su ta, kiek padariau legalia. Ir ką už tai gavau? Tapau invalidas. Mano šeima įbauginta, nuolat persekiojama jo smogikų. Vaikai, bijodami, kad gali bet kada įsiveržti vyrai į namus kurią naktį, negali ramiai miegoti. Bijo net eiti į mokyklą.