...tik draugai...

21. Skruzdėlytės I

Jau kitą dieną ėmiausi įgyvendinti savo keršto planą ir apėjau turbūt daugiau nei dešimt vaistinių, kol gavau įsigyti tą mažą rudą stiklinį buteliuką. Dar niekada nebuvau taip dėkinga savo močiutei, kuri yra, tiksliau- buvo, žolininkė ir netradicinės medicinos sekėja. Tik jos dėka sužinojau apie šiuos stebuklingus lašiukus, kurie padarys mano Kalėdas kiek... linksmesnes. Taigi, stipriai kišenėje spausdama skruzdžių nuodų buteliuką, parsigaunu namo. Net kirbu visa viduje kaip noriu kuo greičiau imtis veiksmų įgyvendinimo plano tai blondinei. Dabar jos eilė... Sandra dar pasigailės įgijusi tokią priešę kaip aš. Aš- ne Melita, kuri kantriai stebi jos išsišokimus prieš Kailą. Aš- Eglė ir dar ta šviesiaplaukė kalė pasigailės, kad perbėgo tarp manęs ir Rikio.

Gaila, bet grįžusi, Sandrą randu namuose. Ir, kiek sprendžiu iš vos tingaus gulinėjimo priešais televizorių, ji net nesiruošia niekur eiti. Negerai... Labai negerai...

Nusimetusi paltą ir persimetus keliais žvilgsniais su Sandra, nueinu į miegamąjį, bet mane mergina atseka.

- Egle, aš atsiprašau...- gailiu balseliu sucypia ji.- Dėl to kas nutiko tarp manęs ir Rikio... Nenorėjau, bet žinai, kaip jis moka įtikinti ir apsukti galvą...

Taip Rikis kaltas, kur gi ne. Juk tikrai Sandra neprisiims visos kaltės. Juk geriau suversti kam kitam.

- Viskas gerai.- tariu atsisukdama.- Aš nepykstu.

- Tikrai?- žydros akys išsiplečia mane vis dar baikščiai stebėdamos.- Nes aš Rikiui sakiau, kad negražu tavo atžvilgiu, bet jis manęs nenorėjo klausyti...

- Tikrai. Pamiršk tai.- patikinu.- Tik kitą kartą nebūtina viešinti mano nuotraukos. Ypač, kai gali pamatyti Darius.

- Tai susitaikei ir su Dariumi?

- Taip, aišku, kad susitaikiau.

Ir šioje vietoje turiu parodyti pačius didžiausius vaidybos sugebėjimus, nes Sandros veide atsispindi toks nusivylimas... 

- Kaip šaunu.- teištaria ji.

- Taip, tikrai. Mes mylim vienas kitą, o ir atleisti nebuvo ką.

- Tu teisi...- Sandra kiek pastoviniuoja bandydama sugalvoti kaip tęsti pokalbį, bet šioje vietoje aš jai tikrai nepadėsiu.- Jau vakar būčiau atsiprašiusi, bet tu grįžusi iš miesto iškart nuėjai miegoti. 

Nusisuku į spintą ir peržvelgiu kur galėčiau paslėpti buteliuką iki kol galėsiu jį panaudoti. 

- Ką veikei vakar dieną?- paklausia Sandra prisėsdama ant lovos krašto.

- Buvau prekybos centre susitikti su Rikiu. Felisitė su Sebastianu irgi buvo. Bandėm išsirinkti sukneles į "Tartarą"

- Tai vis dėl to eisi?- mergina nustemba.- Kaip džiaugiuosi...

Pasisuku į ją ir pažvelgiu bandydama suprasti ar Sandra tik gera aktorė ar tikrai nori, kad eičiau į klubą. 

- Tu būtinai turi eiti, juk liko vos porą dienų Paryžiuje. - lyg išskaitydama mano abejones, tęsia mergina.- Nebent tu dar pyksti ant manęs...

- Sandra,- nutildau ją rankos mostu.- juk jau išsiaiškinom. Visai nepykstu, kad miegojai su Rikiu. Tikrai... Jau seniai tai pamiršau.

Net išspaudžiu atlaidžią šypsenėlę, kuria ji iškart patinki.

- Tu mano geriausiai draugė.- tariu žiūrėdama tai šviesiaplaukei raganai į akis.- Jokie vaikinai neverti, kad dėl jų susipyktumėm.

- Tu man irgi geriausia draugė...- net susijaudina Sandra. Tikiuosi ji nepradės čia žliumbti, nes tikrai nenoriu jos nubėgusiu tušu išsiterlioti savo balto megztuko.- Bet kodėl nenori eiti į "Tartarą"?