Istorija

7 0 0

Esi 25-ų metų vyras. Dienomis dirbi kavinėje barmenu, bet dabar jau darbo laikas pasibaigęs, todėl tu kiūtini namo. Ruduo. Sutemę. Vėjas nešioja lapus. Staiga pajunti trenksmą į galvą. Griūni. Girdi kaip kažkas pasileidžia bėgti. Atsisuki atgal. Pamatai kažką bėgantį su plasnojančiu švarku ir didžiule skrybėle su plunksna. Staiga iš kitos pusės išgirsti sparčiai artėjantį šniokštinimą. Pasuki galvą ir pat savęs pamatai juodą zirsiantį kažkokių dulkių kamuolį. Pajunti skausmą. Vaizdas akyse susilieja. Prarandi sąmonę. Nenoriai, pamažu atsimerkia tavosios akys. Išsiliejęs vaizdas tampa normaliu. Pamatai priešais savęs iš akmens plytų padarytas lubas. Supranti, kad guli. Iš kažkur sklinda ugnies šviesa. Iš kažkur sklinda nežinomos kalbos žodžiai. Atrodo, tai malda... ar užkalbėjimas... Bandai susivokti kur esi. Bandai pasukti galvą kairėn. Staiga vaizdas vėl susilieja. Staigiai bandai atsisėsti. Vėl vaizdas sunormalėja. Pastebi aplink tave grupelę kruvinom rankom žmonių... Jie, atrodo, kaip žiniai! Taip, kaip actekų žiniai! Taip, tie patys, kurie su belaisviais atlikdavo apeigas, kurių metu iš gyvų vergų būdavo išlupamos dar vis plakančios širdys. Jie atrodo dabar šiek tiek sutrikę. Jie šiek tiek atsitraukia. Staigiai pasižiūri į savo krūtine. Pamatai atvirą ertmę. Pamatai daug kraujo. Išgirsti, kad pamažėle jie artinasi. Jauti kaip tavąjį kūną užplūsta adrenalinas. Greitai bandai rasti kažką kuo apsiginti nuo jų, bet nesiseka pamatyti. Pamatai kaip vienas iš jų nori trenkti tau su akmeniu per galvą. Bet tu išsisuki nukrisdamas nuo gulto ant akmeninių-plytinių grindų. Staiga pamatai gulinti visai šalia akmenį. Griebi jį. Iš visų jėgų, kurias dar turi sviedi šį akmenį į bandžiusio tave užmušti žynio tarpukojį. Šis susiriečia. Akmuo iškrenta iš jo rankų. Kiti žiniai pradeda link tavęs bėgti. Tu nelaukdamas pasiimi iškritusi susirietusio žynio akmenį. Trenki jam per galvą. Jis krenta negyvas. Trenki kitam arčiausiai esančiam žyniui. Jis irgi griūna. Bandai trenkti dar vienam bet pastebi, kad esi vienas prieš likusius 4, kurie vis artėja link tavęs. Suvoki, kad nepasipriešinsi visiems jiems. Reikia bėgti. Matai kaip keli bando ant tavęs šokti. Meti akmenį vienam iš jų į galvą. Pats griūni. Keturiomis kažkaip nuropoji greitomis link išėjimo iš tos piramidės. Girdi kad tave vejasi. Apačioj matai nustebusių žmonių minią, belaukiančių kažko. Bandai leistis laiptais. Kartais žengti normaliai kartais slysti tiesiog nuo jų žemyn. Skauda velniškai skauda. Vaizdas akyse tai pradeda lietis tai vėl normaliai matai. Kažkaip nusigavai iki apačios. Jauti kad žmonės artėja. Stengiesi atsistoti ant kojų. Kažkaip pavyksta. Jauti kad netik žiniai bando leistis iš piramidės bet ir apačioj esantys žmonės artėja link tavęs. Pasileidi bėgti. Jie bėga iš paskos. Bėgi pro kažkokius krūmus. Jauti kaip jie braižo tavo rankas. Jauti skausmą. Bet žmonių balsai dar netoli... Staiga pajunti, kad žemė po kojomis baigėsi. Krenti. Kažkoks vanduo. Tamsa. Prarandi sąmonę... Atsibundi ant kažkokios žemės. Tylu. Girdisi tik vandens čiurlenimas. Jauti kaip vanduo skalauja tavo kojas. Matai tolumoje šviesą – išėjimą iš šio urvo. Bandai atsikelti. Matai daugybę kraujo susimaišiusio su purvu. Matai ir savo vis dar kraujuojančią krutinę. Atsisėdi. Ir kažko lauki...

...

Vėliau reikia susirasti daiktų, su kuriais galima būtų užsisiūti savo pilvą. Susirasti ginklų, drabužių, kurie labiau tiktų prie laikmečio. Viską daryti tam, kad vietiniai žmonės mažiau tavęs bijotų. Tuomet tavo užduotis bus išmokti vietinių žmonių kalbą ir išsiaiškinti, kas tas vienas buvo su skrybėle. Vėliau tenka išsiaiškinti kaip galima keliauti laiku.

Galiausiai viskas baigiasi tuo, kad grįžti į dabartinius laikus ir vydamasis kažką su skrybėle pasiunti netyčiomis ankstesnį save į actekų laikus.

Kraujas 3: actekų auka (trumpa istorija žaidimui)Read this story for FREE!