Murder Me (Z.M.)

2.7

"Murder Me"

2.7

*Zayn*

Palikau Ri ligoninėje, o pats išvykau toliau tvarkyti reikalų. Tikėjausi bent kažką atrasti apie Dia. Jei Max galėjo taip pasielgti su Rita, tuomet Dia'i su juo dar nesaugiau.
Mano mobilusis ėmė skambėti be perstojo, bet aš neatsiliepiau. Mačiau, kad tai buvo Harry arba Lea. Šiuo metu man jie mažiausiai rūpėjo.
Staiga sustabdžiau savo motociklą, mat ant kelio iš kažkur išlindo kažkoks kvailys.
- Tu gal nesveikas?! - užrėkiau aš.
Tik tada pamačiau ryškiai mėlynas, kiek išsigandusias akis ir supratau, kad tai airis.
Jis puolė bėgti, o aš tuoj pat palikau motociklą ir ėmiau jį vytis. Ot suskis.
Sugavęs vaikinuką, greitai atsukau jį į save ir vieną kartą stipriai užsimojau. Jis susvirduliavo. Sugriebiau jį už striukės atlapų.
- Kur Dia, sumautas airi?! - šaukiau.
- Aš nežinau! - atkirto.
- Nemeluok man! - papurčiau jį.
- Aš tikrai nežinau, prisiekiu! - gynėsi.
Pastūmiau jį.
- Galėčiau dabar pat tave savo rankomis užmušti! - ranka perbraukiau per savo plaukus. - Tačiau to nedarysiu. - atsidusau.
- Kodėl? - sutrikęs žvelgė į mane.
- O norėtum, kad nudėčiau? - kilstelėjau antakį.
Jis greitai papurtė galvą.
- Aš žinau, kad tu ją išsivežei, todėl man nemeluok, supratai? - žiūrėjau tiesiai į airį.
- Aš nežinau kur ji, Max man nieko nepasakė. - murmėjo.
- O tavęs sąžinė dar negraužia? Tu bent žinai, kad Dia nėščia, ar Lea nespėjo to pasakyti? - kalbėjau piktai.
- Ką? - pratarė šokiruotas.
- Ką girdėjai, asile. Jei tuoj pat neišsiaiškinsi kur yra Dia, tuomet prisiekiu: nudėsiu tave savo rankomis ir nebūsiu toks gailestingas kaip šįkart. - suurzgiau.
Niall žengtelėjo žingsnį atgal ir nerangiai išsitraukė savo telefoną iš džinsų kišenės. Spustelėjęs kelis mygtukus, pridėjo jį prie ausies. Kiek susiraukęs nenuleidau nuo jo akių.
Praėjus dešimčiai minučių, airis baigė pokalbį ir neramiai žvilgtelėjo į mane. Susidomėjęs kilstelėjau antakį ir laukiau kol Niall ims kalbėti.
- Dia šiuo metu su Max. - tyliai tarė.
- Ir? Kur jie? - gniaužiau kumščius, nes netvėriau pykčiu.
- Nežinau, niekas nežino. - jam taip pasakius, norėjau jį aprėkti, bet jis vėl prakalbo. - Tačiau Max ketina ją parduoti. - greitai pridūrė.
- Parduoti? - nelinksmai nusijuokiau. - Aš jį nudėsiu! - užrėkiau.
Niall net šoktelėjo ir vos neišmetė savo mobiliojo iš rankų. Aš piktas vaikščiojau pirmyn ir atgal.
- Kodėl nepasakei Lea'i kas iš tiesų esi? Kodėl melavai? - klausiamai pažiūrėjau į blondiną.
Jis sutrikęs sumirkčiojo. Piktai dėbtelėjau į jį.
- Aš norėjau, bet ji sužinojo tai anksčiau. - tarė. - Ir aš apgailestauju dėl Dia'os, padariau klaidą. Nežinojau, kad Max ketina ją parduoti.
- Jei nebūtum toks pusgalvis, niekas nieko nežinotų dar iki dabar. - atsidusau. - Tiek to, tarkime, kad tu tiesiog nepagalvojai. Man reikalingas kiekvienas asmuo buvęs prie Max. Manau, tu norėtum dirbti man, tiesa?
- Dirbti tau? - pakartojo.
- Taip, man reikia patikimų žmonių. Be to, tu patinki Lea'i. - trūktelėjau pečiais.
- Aš tai suprantu, bet kokia man iš to nauda? Juk Max mane nudės.
- Nieko jis tau nepadarys. Kol aš esu, jis tavęs nepalies.
- Esi įsitikinęs? - paklausė.
- Visu šimtu procentų. - linktelėjau.
- Gerai, ką man padaryti? Ko tau reikia?
- Stebėk kiekvieną Max'o žingsnį, kiekvieną jo sąjungininką ir viską man pranešk, supratai? - žvilgtelėjau į jį.
- Supratau. O galiu paprašyti kai ko asmeniško?
Susiraukiau, bet linktelėjau.
- Galbūt galėtum įtikinti Lea, kad norėjau tik gero? Žinau, sunku patikėti, bet man ji rūpi. - tarė.
- Gerai, padarysiu ką galiu. - linktelėjau ir vėl.
- Ačiū, lieku skolingas. - šypteli.
- Surask Dia, tuomet skolingas neliksi. - gana ramiai tariau.
- Žinoma.
- Aš turiu reikalų. Jei kas, skambink. - tai taręs grįžau prie savo motociklo.
Airis nuėjo savais keliais, o aš važiavau į sandėlį. Tikėjausi bent ten išgirsti gerų žinių.