"Murder Me"
2.3
*Zayn*
Važiavau ten kur akys vedė, taip atsidūriau prie senojo tilto. Atsimenu, kad būdamas dar visai mažas čia žaisdavau su savo sesutėmis.
Nulipau nuo motociklo ir priėjęs prie vandens, atsisėdau ant pievelės ir vėl užsirūkiau. Tikrindamas striukės kišenes radau mažą maišiuką su baltu turiniu jo viduje. Laikiau maišiuką delne ir žiūrėjau į jį. Kažkada man tai patikdavo, netgi labai. Atsimenu, kad šis maišiukas užsiliko, kai viską mečiau. Tačiau galbūt turėčiau vėl tai pradėti? Juk šitai man padėdavo.
Numečiau cigaretės nuorūką ir ranka perbraukiau per savo plaukus, įkišau maišiuką atgal į striukės kišenę. Negaliu taip greitai pasiduoti. Atsistojau ir grįžau prie motociklo, užvedžiau variklį ir ėmiau važiuoti į man žinomas mafijos buvimo vietas. Esu tikras, kad turėčiau rasti kažką bent vienoje iš jų. Nuvykęs į apleistus daugiabučius ėmiau dairytis, vaikštinėjau po visus aukštus, kol staiga išgirdau merginos inkštimą. Tai pasirodė įtartina, juk ši vieta apleista.
Iš už džinsų diržo išsitraukiau pistoletą ir taikydamasis, atsargiai žingsniavau į priekį. Jaučiausi kiek įsitempęs, bet kai pamačiau atsuktą vieno tipelio nugarą, kūną užplūdo adrenalinas. Vyrukas užtojo merginą, kuri klūpėjo ant betoninių grindų. Akivaizdu, jis ruošėsi ją pamokyti ir tuo pačiu pamaloninti save. Šunsnukis.
Tyliai priėjau prie to tipelio ir įrėmiau pistoletą jam į stuburą.
- Rankas į viršų! - surikau.
Vaikinukas krūptelėjo ir greitai iškėlė rankas į viršų.
- Eik prie sienos, pusgalvi! - pastūmiau jį.
Jis nusisukęs atsistojo prie sienos, o mano žvilgsnis užkliuvo už merginos.
- Rita? - pratariau.
Ji lėtai pakėlė galvą į viršų. Aiktelėjau. Ant jos veido ir kūno puikavosi kelios mėlynės bei kraujas. Mėšlas! Tas avigalvis turės už tai sumokėti!
- Tai jo darbas? - pritūpiau ir švelniai patraukiau jos šviesius plaukus jai nuo veido.
Ji linktelėjo. Manyje užvirė pyktis. Aš jį nudėsiu!
- Atsisuk! - surikau vaikinui.
Šis lėtai atsisuko į mane ir užmetė akį į Rita. Jo veide puikavosi buka šypsena. Priėjau prie jo ir trenkiau jam į nosį iš visų jėgų.
- Čia, kad nesišypsotum kaip idiotas! - spyriau jam į pilvą, tuomet sudaviau jam į veidą bei sugriebiau jį už striukės atlapų ir pastačiau prie lango. - O tai už merginą. - stipriai jį pastūmiau.
Vyrukas neišlaikė pusiausvyros ir tėškėsi tiesiai į langą, kuris greitai dužo ir vaikinukas išskrido lauk. Greitai iškišau galvą pro tarpą ir pakėliau antakius.
- O, pasirodo šita rupūžė dar nenori mirti. - nusijuokiau ir nutaikiau ginklą į vaikiną. - Pasileisk arba pats padarysiu, kad pasileistum. - liepiau.
Jis papurtė galvą.
- Tu ką, tyčiojies? Ar kalbėt nemoki? - paklausiau.
Pavarčiau akis, nusukau žvilgsnį į kitą pusę ir nuspaudžiau gaiduką. Rita cyptelėjo ir aš žvilgtelėjęs pro tarpą į žemai apačioje gulintį lavoną, grįžau prie jos. Atsitūpiau prie jos ir užsikišau ginklą nugaroje už džinsų diržo.
- Viskas gerai, jo nebėra. - apkabinau merginą.
Ji tyliai sukūkčiojo. Tas tipas nesveikas. Niekada dar nemačiau, kad Rita verktų. Jis turėjo siaubingai ją sutraumuoti. Ir tada man toptelėjo mintis.
- Ar tas tipas be sumušimų dar kažką tau darė? - atsargiai paklausiau.
Rita su baime akyse pažvelgė į mane. Šiek tiek į šoną patraukęs jos ilgus šviesius plaukus, pastebėjau apdriskusią jos palaidinę ir kitus rūbus. Ant kūno matėsi dar daugiau mėlynių.
- Tas suskis! - suurzgiau.
Negaliu patikėti, kad tai vyksta. Pirma Dia, o dabar Rita, kas bus toliau?
- Mes turime eiti, gerai? - švelniai paklausiau.
Ji tik linktelėjo. Padėjau jai atsistoti, bet ji suklupo tiesiai man į glėbį ir suinkštė. Ranka užsiėmė už kojos. Mano akys greitai nukeliavo žemyn ir aš pamačiau durtinę žaizdą.
- Velnias! Jis ką, pasilinksminęs ketino tave nužudyt?! - tai atrodė nesuvokiama protu.
- Aš negaliu, Zayn... Tas skausmas. - ji suinkštė.
- Tau reikia į ligoninę ir kuo greičiau. - tariau ir nieko nelaukęs paėmiau ją ant rankų, ėmiau nešti iš čia.
- Zayn... - ji kreipėsi į mane, kai pasodinau ją ant motociklo.
- Huh? - pasisukau į ją.
Ji ištiesė savo kairę ranką, kurioje matėsi švirkšto žymės.
- Ne, tik nesakyk, kad tai... - nutilau ir papurčiau galvą.
To negali būti. Po galais, kodėl mano draugai?!
Greitai užsėdau ant motociklo ir jį užkūriau. Nesijaudinau dėl vyruko lavono, tegul sau pūva. Svarbiau nuvežti Ritą į ligoninę.

YOU ARE READING
Murder Me (Z.M.)
Fanfiction"Damn You" Book 2 "Mylėsiu tave visą amžinybę... Niekas iš mūsų to neatims, net mirtis."