1.

1.5K 68 2
                                    

Gulėjau savo kameroje ant kieto gulto ir žvelgiau į pilkas ir jau atsibodusias lubas. Klausiausi sklindančių garsų iš gretimų kamerų ir laisvai galėjau atskirti, kur suskamba puodelis, ar kažkas mėto kamuoliuką į sieną. Tai kasdieniai ir jau įkyrėti spėję garsai.

Mano mintys vis sukosi apie praeitį. Viena mano dalis norėjo toliau lėkti ir šaudyti žmones, bei pardavinėti kokainą su heroinu, bet ramioji Claire norėjo tyliai atsėdėti dar dešimt metų ir pagaliau ištrūkti iš šios skylės.

- Holt, tavęs laukia susitikimų kambaryje, - tarė prie mano kameros grotų sustojęs prižiūrėtojas ir man pakilus nuo gulto Jis atrakino grotas ir uždėjęs man antrankius išsivedė lauk. Jo vedina atsipūtusi žingsniavau link to kambario ir vis mąsčiau, kas tai galėtų būti. Jau tris mėnesius niekas manęs nebuvo aplankyti.

Vos tik įžengus į didelę salę, kuri buvo pilna stalų, bei kėdžių, išvydau prie vieno iš jų sėdintį jauną vyrą. Priėjus pastebėjau ant Jo kaklo ženklelį ir tai rodė, jog Jis FTB agentas. Su apmaudu atsidusau sudribdama į kėdę priešais Jį ir apsauginiui atsitraukus pažvelgiau į tą mulkį, kuris stebėjo mane.

- Panele Holt, - jis linktelėjo iš mandagumo nusišypsodamas. Mačiau, jog Jis neturi jokio noro kalbėti su manimi.

- Agente Styles, - pašaipiai išsišiepiau perskaičiusi Jo pavarde ant ženklelio ir kaip mažas vaikas atsisukau į nuošaliau stovėjusį apsauginį ir ištiesiau rankas su antrankiais, kad juos nuimtų. Pastebėjau to apsauginio žvilgsnį nukrypstant į Styles ir tam linktelėjus Jis nuo mano rankų nuėmė odą pjaunančius metalus.

- Atėjau čia su pasiūlymu, bet prieš tai noriu, jog atsakytumėte į mano klausimus, - jis pradėjo kalbėti ir pasiėmęs į rankas tušinuką pradėjo su juo žaisti.

- Klauskit ko tik norit. Jau senai esu lyg atversta knyga, - suburbuliavau akimis nuslysdama vyro iš tatuiruotomis, bei ištreniruotomis rankomis.

- Papasakokit apie savo gaują. Kokia ji buvo? - Atvirai pasakius to ir tikėjausi. Visada visiems rūpėjo mano ištikimoji gauja, kuri man buvo lyg šeima, bet dabar aš atskirta nuo Jų.

- Ah. Taip ir maniau, - nusivaipydama pavarčiau akis. - Aš buvau gaujos vadeiva. Pagrindiniai ir ištikimieji mano žmonės buvo Bagdon'ų broliai dvyniai, bei mano sesuo Rebeca. Mūsų buvo daug ir net negaliu pasakyti kiek žmonių tiksliai buvo mano gaujoje, nes Jų niekada neskaičiavau, - pasakiau tą patį, ką jau kartoju turbūt kokį tūkstantąjį kartą kiekvienam paklaususiam. Taip, aš išduodu savo žmones, bet jau Jie seniai yra išvykę iš šalies ir pasikeitę tapatybes mano paliepimu, tad dėl to esu rami, nes žinau, jog Jie neįklius.

- Kokia buvo Jūsų veikla? - Agentas Styles uždavė dar vieną klausimą ir šitą taip pat jau buvau girdėjusi.

- Narkotikų pirkimas ir pardavimas. Mes priimdavome milžiniškas siuntas, o po to tai išplatindavome. Na aišku, neapsieita ir be mirčių. Juk niekam nereikia nereikalingų ausų ir akių, - pasakius paskutinį sakinį karčiai nusišypsojau prisiminusi tą jausmą laikyti šalto metalo ginklą savo rankoje.

- O kaip su ginklais?

- Dėl to buvo atsakingi dvyniai. Aš dirigavau tik heroino, bei kokaino reikaluose, - šypsodamasi pažvelgiau tiesiai agentui į akis ir supratau, jog Jos žalios. Abelnai šitas asmuo buvo karštas, bet vien ta mintis, jog Jis faras, priversdavo Juo pasišlykštėti.

- Norite išeiti į laisvę? - Šis Jo klausimas privertė mane suklusti ir įsiklausyti į Jo žodžius. Laisvė?

- Tai toks tas Jūsų pasiūlymas? - Mostelėjau ranka link Jo ir iš akių galėjau spręsti, jog Jam nepatiko, kad kalbant su Juo jaučiausi laisvai. Ha, galiu nuvilti, aš su visais kalbu kaip noriu. Darau ką noriu.

- Taip, bet tik su tam tikromis sąlygomis. Pirmiausia iki rytojaus pamąstykit ar norit išeiti į laisvę, tik šį kartą Jūs būsite teisingumo pusėje. Mums reikia tokio galvoto žmogaus kaip Jūs ir tikiuosi sutiksite bendradarbiauti su mumis, - jis tarė pakildamas iš savo vietos ir atsistojęs rankomis įsirėmė į stalą ir pasviro virš jo, taip atsidurdamas arčiau manęs.

- Ką man reiks daryti? - Paklausiau pakeldama galvą ir pažvelgdama į Jo akis, kurios dabar buvo arčiau, negu prieš tai.

- Padėti sugaudyti tokius žemės kirminus, kaip tu, - agento Styles balsas buvo pilnas pašaipos ir pagiežos. Iš Jo kūno kalbos galėjau suprasti, jog Jis manęs nekenčia.

- Aš pagalvosiu. - pasipūtusiu tonu atsakiau ir mano veidą papuošė piktdžiugiška šypsena, kas Jį labai suerzino.

- Susitiksime rytoj, panele Holt, - jis atšlijo nuo stalo ir pasiėmęs odinę striukę nuo kėdės atlošo atsuko man nugarą ir išėjo iš susitikimų kambario. Dar pasėdėjau kelias minutes savo vietoje ir mintyse įsivaizdavau, kaip aš Jam nupjaunu galvą ir po to linksmai kvatojuosi. Uh, geri buvo laikai.

Man pakilus iš savo vietos apsauginis iš karto pripuolė prie manęs ir man ištiesus rankas, Jis uždėjo antrankius ir stumtelėjo už peties, kad eičiau pirma.

Grįžus į kamerą pasitryniau skaudančius riešus ir su trenksmu sudribau ant savo gulto. Būnant čia galėjai tiesiog išprotėti, bet man tai negrėsė, nes ir taip jau buvau nesveika. Juk būtent aš vakar primušiau savo kameros draugę iki sąmonės netekimo vien už tai, jog mane pavadino kale. Taip, aš užsiiminėju nepriimtina veikla, bet aš ne kalė. Yep, dabar Ji kalėjimo ligoninėje kaip šuva laižosi savo žaizdas.

Staiga mane užplūdo prisiminimai iš praeities, dar tada, kai nebuvau tokia. Turėjau tėvus ir brolį, bet dabar Jų nebėra ir būtent tai mane tokia pavertė. Su seserimi Rebeca grįžome iš vasaros stovyklos ir tada mums tebuvo tik po aštuoniolika ir radome savo šeimą paskerstą mūsų namuose. Nuo tos dienos mes pradėjome regzti planus ir pirmiausia atkeršijome mūsų šeimos žudikams Juos nukankindami iki mirties. Buvo gera matyti tą skausmą Jų akyse. Po to taip ir įsivėlėme į narkotikų verslą ir taip jau septynerius metus, tik va, metai kaip jau sėdžiu šitoj ankštoj kameroj.

Atsargiai leidau sau pagalvoti apie apie laisvę, bet per daug įsisvajoti sau neleidau. Žinojau, jog jeigu sutiksiu su to agento pasiūlymų būsiu stebima kaip pro padidinamąjį stiklą, bet užtat iš dalies būsiu laisva. Jau vis šis tas, negu rūgti čia.



Tai nauja mano rašoma istorija ir būtų malonu, jei įvertintumėte. Šios istorijos likimas priklausys tik nuo jūsų ir jūsų susidomėjimo.

Atsiprašau už klaideles, jei jų yra, nes rašau per telefoną, o čia klaidų netaiso.

Swindler - (I)Where stories live. Discover now