Kaip ir vasara ( II ) TAISOMA

2.2

''Labas Selena,
Man darosi neramu, nes tiesą sakant negaunu jau tavo trečio laiško. Aš pasiilgau tavo rašysenos ir noriu žinoti kaip tau sekasi, ar viskas gerai. Aš atvažiuočiau pas tave, bet aš sulaužyčiau mūsų pažadą, o aš visada laikausi savo pažadų.
1.Pas mane jau įvyko atestatų atsiėmimas ir buvo labai graži šventė.
2.Mane pasveikino ir Styles šeimyna! Tu neįsivaizduoji kaip man buvo baisu.
3.Tėvai nupirko man mašiną.
4.Gavau laišką iš universiteto, kurio labai laukiau ir mane priėmė!
5.Buvau susitikusi su Welly ir prie arbatos paplepėjom. Apsimečiau, kad nieko nežinau apie tave.
Rimtai Selena. Man apsimetinėti net nereikėjo. Aš iš tavęs nieko negirdėjau trys mėnesius. Prašau atrašyk. Nors sakinį arba du žodžius. Žinau, galbūt susiradai daug naujų draugų ir esi laiminga, bet tu liksi visada mano geriausia draugė.
Lily Collins. "

Pakylu iš lovos ir gražinu popierių į voką. Kas blogai su Kalifornijos paštu? Kodėl Lily nebegauna mano laiškų? Čiumpu iš spintos naujus rūbus ir apatinius. Nueinu į savo nuosavą vonią ir pasiruošiu atlikti ryto procesą.
Po viso rytinio proceso šiek tiek atsigavau, nes jaučiuosi taip, lyg būčiau surūkiusi visą cigarečių pakelį. Padailinu savo veidą makiažu ir susirinkusi svarbiausius daiktus, įsimetu į rankinę voką. Nusileidžiu į apačią ir įeinu į virtuvę.
-Labas rytas,–nusijuokiu pamačiusi Bree.
Ji lavonas. Baisus lavonas.
-Man viskas gerai ir aš eisiu,-ji iškelia pirštą.
-Puiku!-suploju.

Pirmadieniais, trečiadieniais ir penktadieniais– aš, Bree, Abby einame į sporto klubą. Suprantat, reikia palaikyti gera figūrą, o ir universitetui gerai pasiruošti. Tad duuuh.
Išsitraukiu iš šaldytuvo vaisius ir padarau salotas su jogurtu. Žinoma, kad pamaitinau ir vaikus. Netrukus pasirodė sportiškai apsirengusi Abby. Palaukėme kol Bree susitvarkys ir pasiėmusios sportines kuprines, išeiname iš namų.
-Pirmiausiai nuvažiuosim į paštą,-užvedu automobilį.
-Lily laišką siusi? –Bree.
-Turiu išsiaiškinti, kodėl ji negauna mano laiškų,-pavartau akis.
-Gal paštas užstrigo arba ne ta adresą rašai?-Abby.
-Taip, bet kažkodėl seniau viskas buvo gerai.
Išlipu viena iš automobilio ir pasiėmusi rankinę, nužingsniuoju į paštą. Prieinu prie langelio ir ištiesiu popieriuką.
-Galit paaiškinti kodėl žmogus negauna laiško?–ironiškai nusišypsau.
-A-atsiprašau, tuoj pat pažiūrėsiu.
Atsidūstu ir moteris ima maigyti kažką kompiuteryje.
-Jis jau vietoje. Galbūt įvyko Las Vegas klaidą.
-Tai sužinoti negalit? –pakeliu antakius.
-Tai užtruks...bet jūs galit duoti savo numerį.
Ji ištiesia balta popierių ir tušinuką. Užrašau savo numerį ir įduodu tai moteriai.
-Atsiprašau už nesklandumus. Mes paskambinsime, kai sužinosime.
-Koks skirtumas,–sumurmu ir išeinu iš pašto.
Įsėdu į automobilį ir numetu rankinę į galą.
-Ką sakė? –Abby.
-Kad laiškas vietoje. Norit pasakyti yra laiškų vagiai? –nervingai nusijuokiu.
Jos patrūkčioja pečiais.

Pasijungiu bėgimo takelį ir į ausis įsikišu ausines, nes mano telefonas ima skambėti.
Nolan: Gali priminti kodėl aš namuose?
Aš: Nes tu išdulkinai kalė mano vonioje.
Nolan: Aš padariau ką? O Dieve. Ne, aš to nedariau. Selena, mažute.
Aš: Nedrįsk rodytis man akyse, o kitaip tavo instrumentą sušersiu gyvūliams.
Numetu ragelį ir pasijungiu muziką. Sudedu visas paskutines sukauptas jėgas ir bėgu visu greičiu.

Grįžus į namus, užuodžiau tikrą maistą, kurio nevalgiau net diena. Bree vos paeidama užlipa laiptais, o aš pasuku į virtuvę. Randu Amanda, kuri ruošė maistą.
-Ką stora? –nusijuokiu.
-Ej, nustok,-ji pasivaipo.
-Tik nepradėk gimdyti per mūsų atestatų atsiėmimą.
Ji patrūkčioja pečiais ir nusijuokia.
-Kaip sekėsi sportuoti?
-Puikiai. Bree vos pavaikšto. Ar matosi ryškus efektas?
Atsistojau šonu.
Ji įsikanda į mentelę ir kažką mąsto.
-Na, kai pirma karta pamačiau tave, tavo užpakaliukas buvo mažas, bet dailus. Dabar gražus ir didesnis. Su krutine tas pats. Atrodai žymiai seksualiau.
-Mama!
Užsidengiu burną, kai suprantu ką pasakiau. Amanda nusišypso ir apkabina mane.
-Nesivaržyk, brangioji. Aš tave laikau savo vaiku, o tu gali mane vadinti mama. Aš atstosiu tau daugiau nei atstojo tavo mama.
-Neprimink man jos,-sumurmu jai į kaklą.
-Atleisk,-ji pabučiuoja man į plaukus-Ir nuo tavęs trenkia cigaretėm. Tu vėl pradėjai rūkyti?
-Aj, tik nepradedam.
Apsisuku ir išeinu iš virtuvės.
-Mes turėsim apie tai pašnekėti!–ji surėkia.
-Tik per mano lavoną!-atrėkiu.