Fire Life (2sezona)

2.1

2sezonas

1dalis

Vengti kažko kas yra visas tavo gyvenimas yra kažkas pragariško. Aš Marijana Steper ir aš esu kavinės darbuotoja. Dirbu valytoja , juokinga ar ne? Bet nieko geriau neradau turiu slėptis , negaliu vėl susitikti su Zayn , jis paliko mane ten , jis būtų leidęs man numirti. Aš negaliu vėl susidėti su juo , bet jis man buvo ir yra viskas kas man rūpi. Malik visad liks mano gyvenimo meilė.

Jei jus domina kiek laiko praėjo po viso to , tai atsakau , jog du mėnesiai... Du mėnesiai , kai ištrūkau iš pragaro. Talina negyvena su manimi , aš nenorėjau , jos įvelti į bėda , tad išsikrausčiau iš jos. Gyvenu dviejų kambarių bute , dirbu du darbus. Diena esu valytoja , naktį padavėja naktinėje kavinėje. Kuo toliau tuo labiau jaučiu , jog nykstu , visa mano gyvastis baigia išblėsti. Dabar stoviu kavinėje viena ir tai mane ramina , ramina žinojimas , jog nėra kokio girtuoklio kuri reiktu akylai stebėti.

Pajungiau televizoriu per kurį rodė žinias. Pasitaisiusi kavos įsitaisiau už prekystalio/baro. Akys po truputi merkėsi , bet stengiausi neužmigti ,negaliu užmigti , bet šiandien kažko ypatingai pavargau. Nemiegojau tris paras , kai užmiegu sapnuoju košmarus man žud būt reikia poilsio.

„-Neseniai į policija kreipėsi mergina ieškodama pradingusios savo pusseserės Marijana Steper dingo prieš mėnesi , visi kas matėte prašome susisiekti su policija. Marijana jei tai matai tavęs namuose laukia Kasandra Pengiun...."

Stebėjau ekraną kuriame buvo mano besišypsanti nuotrauka , o šalia jos ir Kasandros. Apelsinas!!! Kas čia dedasi? Kodėl ta kalė manęs ieško? Tai nieko gero nežada , tai tikrai nieko gero nežada. Susiradau savo telefoną. Surinkau vienintelį numerį kurį žinojau. Po trijų pyptelėjimu ragelyje pasigirdo uždusęs Talinos balsas.

-Klausau.

-Kodėl tu uždususi?,-susidomėjau.

-Dieve Marijana! Kur tu!?

-Darbe.

-Rija tavęs ieško Malik ir jo gauja tu turi slėptis , jei nenori su jais susidurti , o nedirbti!

-Kodėl tu padususi?

-Jie bandė mane pagauti... Jie žino , jog aš tau padėjau iš ten pabėgti ir , jog tu buvai pas mane. Malik labai nori tavęs....

-Ačiū Tali...

Dūris atsivėrė ir užsivėrė. Nepakėliau akių. Jutau verianti žvilgsnį , bet net nenorėjau sužinoti kas mane stebi. Atitraukiau telefoną nuo ausies ir padėjau ragelį. Užrakindama telefoną pasukau jį taip , jog ekrane matytųsi žmogaus atvaizdas kuris stovi prie durų. Garbanos viską išdavė. Kiek palengvėjo , žinant , jog čia ne Malik , o Styles. Giliai įkvėpiau ir vis dar nuleidusi galvą tariau.

-Labas vakaras ko užsisakysite?,-maloniai tariau jam.

-Tris Latte ir vieną juodos kavos. Ant juodos užrašyk Malik ir paskubėk mažute,-šiurkščiai tarė.

Lengviau atsikvėpiau supratusi , jog jis manęs neatpažino. Nusisukusi pradėjau gaminta kavas. Iš stalčiau išsitraukusi markeri dideliomis raidėmis užrašiau „Zayn Malik". Žinot aš vis dar turėjau Zayn dovanota žiedą. Niekad jums apie tai nesakiau , bet jis man padovanojo žiedą su priesaika , jog visad manimi rūpinsi... Manau laikas jam jį gražinti.

Nusisukusi nuo Styles nutraukiau grandinėlę ir slapčia įmečiau į Malik puodelį. Pakišau jį po aparatu. Pagaminusi keturias kavas atsisukau į Styles. Padaviau jam puodelius.

-Penkiolika svarų,-tariau.

Jis greit sukrapštė pinigus , pametęs juos ant stalelio išėjo pro duris , net neatsigręždamas. Dabar mano laikas bėgti iš čia. Jei Malik mašinoje jis greit suuos , jog čia aš ir mane ras... Pribėgau prie durų ir užrakinau jas. Išjunginėjau šviesa ir lėkiau prie darbuotoju kambarėlio. Vos spėjau praverti duris pasigirdo riksmas.

-Sumautas žąsine kaip tu jos neatpažinai!!!?

MALIK! Nedvejojusi nulėkiau prie galinių durų. Užrakinau jas. Nespėsiu pabėgti , net jei ir labai norėčiau. Palindau po vienu iš stalelių esančiu prie lango. Kavinės durų renkena pradėjo klibėti. Jie bando čia įeiti. Žinoma ko aš tikėjausi , jis vėl mane rado ir aš pati tai pridirbau. Atsitiko kažkas keisto , mano kvėpavimas pasidarė sunkus.... Dieve aš taip seniai neturėjau tų sumautų priepuoliu! Maniau jie baigėsi. Susiriečiau į kamputį.

-Kodėl jos užrakintos?!,-suriko Zayn.

-Tikriausiai ji pabėgo,-tarė man dar negirdėtas merginos balsas.

-Aš suprantu tai tu sumauta idiote!!!,-jo ledinis balsas pasiekė mano ausis.

Nejau niekas jam nesutrukdys rėkti ant tos merginos? Kas ta mergina? Naujas jos žaisliukas.

-Nerėk ant manęs!,-riktelėjo ji.

-Tu man neai...

Antausio garsas nutildė jį. Lėtai iškišau galvą iš po stalo. Bandžiau pažvelgti kas kam trenkė , bet kažkaip užkliudžiau kėdę ir ji nuvirto. Viskas nuščiuvo. Stojo spengianti tyla. Žingsniai artėjo prie lango prie kurio buvo staliukas. Nebežinojau ką daryti , tad atsistojau ir pasileidau darbuotoju kambariuko link. Giliai kvėpavau. Baimė ir adrenalinas apėmė mano kūną. Stvėriau durų rankeną , bet man nespėjus jų atidaryti mano ausis pasiekė šūvio garsas.